Lietuvos žalioji rinktinė

Lietuvõs žalióji rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1948 04–1950 11 kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą.

Sudaryta Žaliosios rinktinės dalies, veikusios daugiausia Radviliškio apskrityje, pagrindu. 1948 07 prie Lietuvos žaliosios rinktinės buvo prijungtas išformuojamos Atžalyno rinktinės (buvusios Vytauto Didžiojo rinktinės) Kovo rajonas. 1948 09 rinktinę papildė dauguma likusių Atžalyno rinktinės kovotojų. Lietuvos žalioji rinktinė veikė Radviliškio ir Šiaulių apskrityse. Priklausė Prisikėlimo apygardai. 1948–49 rinktinę sudarė 3 rajonai (1949 03 pertvarkyti į tėvūnijas): Kalno (veikė tarp Baisogalos, Radviliškio, Smilgių ir Pakruojo), Saulės, kitaip Pilėnų (priklausė ir Kovo rajono kovotojai; veikė Gruzdžių, Lygumų, Meškuičių, Pakruojo bei Stačiūnų valsčiuose; 1949 šis rajonas pavadintas Kovo tėvūnija) ir Trispalvės (priklausė ir dalis buvusios Atžalyno rinktinės kovotojų; veikė į pietvakarius nuo Radviliškio ir Šiaulių).

Lietuvos žaliosios rinktinės kovotojai. Iš kairės stovi A. Verbliugevičius, B. Kižauskas, P. Masilaitis, A. Puodžiūnas; sėdi P. Paluckas ir V. Jurgaitis

Rinktinės teritorijoje buvo įsikūręs Prisikėlimo apygardos štabas, per ją ėjo svarbūs partizanų ryšių keliai, 1949 02 Radviliškio apylinkėse, Mėnaičiuose, per Lietuvos partizanų vadų suvažiavimą buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. 1948 09 rinktinei priklausė apie 80 partizanų, 1949 vasaros pradžioje – iki 30 (teliko Kovo tėvūnijos 2 būriai bei keliolika išblaškytų kovotojų). Rinktinė 1949 pirmoje pusėje patyrė didelių nuostolių, kai 1948 07 į veikiantį sektorių buvo priimtas organizacinio sektoriaus narys, saugumo agentas smogikas J. Rudžionis (slapyvardis Obelinskas). Jis, 1948 12 tapęs rinktinės štabo viršininku, 1949–50 su saugumo 5 agentais prieš partizanus surengė karinių operacijų.

Lietuvos žaliosios rinktinės partizanai Draskų miške (Šiaulių apylinkės, 1950 vasara)

Lietuvos žaliosios rinktinės vadai: 1948 04–1949 01 P. Masiulaitis (slapyvardžiai Giria, Virpša; 1949 01 25 žuvo), 1949 01–04 J. Rudžionis (slapyvardis Čemberlenas ?; laikinasis vadas), 1949 04–1950 04 (laikinasis vadas) ir 1950 08–11 B. Kriščiūnas (slapyvardis Puntukas; žuvo 1952 03 19), 1950 04–07 K. Kudokas (slapyvardis Diemedis; žuvo 1951 07 07).

1950 11–12 rinktinė buvo išformuota: Kovo tėvūnija (2–3 būriai) prijungta prie Kunigaikščio Žvelgaičio rinktinės, kiti kovotojai – prie Maironio (vėliau – Lukšio) rinktinės (Lukšio rinktinė). Keli paskutiniai rinktinės partizanai žuvo arba pateko į nelaisvę 1953–54.

1312