Lietuvõs žùvys. Lietuvos vandenyse nuolat gyvena ar veisiasi 66 žuvų rūšys (porūšiai, formos). Dar 11 žuvų rūšių kartais pasitaiko Baltijos jūroje ties Lietuvos pakrante, 2 rūšys išnyko, 4 nevietinės rūšys veisiamos dirbtiniu būdu. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos 7 žuvų rūšys: skersasnukis, ežerinis sykas, vijūnas, ežerinė rainė, atlantinė lašiša, iš jų 2 rūšys – atlantinis eršketas (Acipenser sturio; eršketinių Acipenseridae šeima) ir sparis (Abramis ballerus; karpinių šeima) Lietuvos vandenyse išnyko. Iš lašišinių šeimos pasitaiko, bet natūraliai nesiveisia, vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss), sykinių – peledės (Coregonus peled), karpinių – karpiai (Cyprinus carpio) ir baltieji amūrai (Ctenopharyngodon idella). Šių žuvų ištekliai vidaus vandenyse palaikomi tik dirbtinės žuvivaisos priemonėmis.
Ekologija
Pagal gyvenamąją vietą skiriamos jūrinės ir gėlavandenės (upinės, ežerinės) žuvys, pagal migraciją – praeivės (lašišos, šlakiai, perpelės, Baltijos sykai, unguriai, žiobriai) ir sėsliosios žuvys. Kai kurios žuvys prisitaikiusios gyventi ir maitintis prie dugno (vijūninės, plerninės, grundalinės, plekšninės žuvys, gružliai, šamai, vėgėlės, skersasnukiai, ūsoriai, gyvavedės vėgėlės ir kitos). 4 rūšių žuvys (vandens ožkos, paprastosios aukšlės, salačiai, vėjažuvės) gyvena ir maitinasi tik paviršiniuose vandens sluoksniuose. Vienos žuvys (lydekos, salačiai, šamai, vėgėlės, otai, vėjažuvės, starkiai, ešeriai) yra plėšrios – minta žuvimis, kitos (unguriai, upėtakiai, šlakiai, lašišos, perpelės ir menkės) iš dalies plėšrios arba (skersasnukiai, kartuolės ir baltieji amūrai) minta tik augaliniu maistu, dar kitų rūšių žuvys – bestuburiais arba yra visaėdės. Vandens kokybei labai jautrūs margieji upėtakiai, lašišos, šlakiai, kiršliai, kūjagalviai, srovinės aukšlės, mažiausiai jautrios – kuojos, paprastosios aukšlės, lynai, devynspyglės ir trispyglės dyglės, paprastieji ir sidabriniai karosai, plakiai. 8–10 rūšių vietinės žuvys (lašišos, šlakiai, seliavos, vėgėlės, lydekos, starkiai, lynai, šamai) veisiamos žuvininkystės ūkiuose. Į Lietuvos ežerus beveik kasmet suleidžiama ungurių jauniklių iš Atlanto vandenyno (jų Lietuvos bendrovės įsigyja iš Jungtinės Karalystės arba Prancūzijos).
Sistematika
Lietuvos žuvys priskiriamos 10 būrių, 22 šeimoms ir 55 gentims. Silkiažuvių (Clupeiformes) būrio yra 3 silkinių (Clupeidae) šeimos rūšys: atlantinė perpelė (Alosa fallax), strimelė (Clupea harengus membras) ir bretlingis (Sprattus sprattus balticus). Gyvena jūroje, perpelės neršti migruoja į gėluosius vandenis.
Lašišažuvių (Salmoniformes) būrio yra 11 rūšių (porūšių, formų): lašišinių (Salmonidae) šeimos – atlantinė lašiša (Salmo salar), šlakis (Salmo trutta trutta) ir margasis upėtakis (Salmo trutta marinus fario), sykinių (Coregonidae) – europinis sykas (Coregonus lavaretus lavaretus), ežerinis sykas (Coregonus lavaretus holstatus) ir seliava (Coregonus albula), stintinių (Osmeridae) – praeivė europinė stinta (Osmerus eperlanus eperlanus), Kuršių marių stintelė (Osmerus eperlanus marinus spirinchus) ir ežerinė stintelė (Osmerus eperlanus marinus relicta), kiršlinių (Thymallidae) – europinis kiršlys (Thymallus thymallus), lydekinių (Esocidae) – lydeka (Esox lucius). Atlantinė lašiša, šlakis, europinis sykas ir praeivė stinta gyvena jūroje, neršti plaukia į Kuršių marias (sykas) ir upes.
Unguriažuvių (Anguilliformes) būrio yra 1 upinių ungurių (Anguillidae) šeimos rūšis – europinis upinis ungurys (Anguilla anguilla). Gyvena gėluosiuose vandenyse ir Baltijos jūros pakrantėje, neršti plaukia į Sargasų jūrą, po neršto žūva.
Karpžuvių (Cypriniformes) būrio įvairovė pati didžiausia – 26 rūšys, beveik visos gyvena gėluosiuose vandenyse. Iš karpinių (Cyprinidae) šeimos sutinkamos 22 rūšys: didžiausias – salatis (Aspius aspius), mažiausia – saulažuvė (Leucaspius delineatus), gausiausios – kuojos (Rutilus rutilus), paprastosios aukšlės (Alburnus alburnus), karšiai (Abramis brama), plakiai (Blicca bjoerkna); gyvena ežeruose ir didesnėse upėse. Europinis šapalas (Leuciscus cephalus), strepetys (Leuciscus leuciscus), meknė (Leuciscus idus), ūsorius (Barbus barbus), srovinė aukšlė (Alburnoides bipunctatus), skersasnukis (Chondrostoma nasus), paprastoji rainė (Phoxinus phoxinus) gyvena tik upėse, gružlys (Gobio gobio), kartuolė (Rhodeus sericeus) – upėse ir pratakiuose ežeruose. Žiobris (Vimba vimba) gyvena jūroje, neršti plaukia į upes, vandens ožka (Pelecus cultratus) – tik Kuršių mariose, dalis jų neršti plaukia į upes. Lynas (Tinca tinca), raudė (Scardinius erythrophthalmus), auksinis karosas (Carassius carassius) ir ežerinė rainė (Phoxinus percnurus; pirmą kartą Lietuvos vandenyse aptikta 2006) sutinkami ežeruose. Sidabrinis karosas (Carassius auratus) į Lietuvos vandenis buvo įvežtas ir aklimatizuotas. Vijūninių (Cobitidae) šeimos 4 rūšys: šlyžys (Noemacheilus barbatulus), vijūnas (Misgurnus fossilis), paprastasis kirtiklis (Cobitis taenia) ir auksaspalvis kirtiklis (Sabanejewia aurata; pirmą kartą Lietuvoje aptiktas 2000).
Šamažuvių (Siluriformes) būrio yra 1 šaminių (Siluridae) šeimos rūšis – šamas (Silurus glanis; pati didžiausia Lietuvos žuvis).
Vėjažuvių (Beloniformes) būriui priklauso 1 vėjažuvinių (Belonidae) šeimos rūšis – vėjažuvė (Belone belone); gyvena jūroje, Lietuvos pakrantėje pasitaiko tik vasarą.
Menkiažuvių (Gadiformes) būrio, menkinių (Gadidae) šeimos 2 rūšys gyvena nuolat: vėgėlė (Lota lota) – gėluosiuose vandenyse, Baltijos menkė (Gadus morhua callarias) – jūroje; 3 rūšys: keturūsė vėgėlė (Enchelyopus cimbrius), amerikinis polakas (Pollachius virens) ir juodadėmė menkė (Melanogrammus aeglefinus) Lietuvos pakrantėje retos.
Ešeržuvių (Perciformes) būrio sutinkama 20 rūšių, iš jų 15 gyvena jūroje. Iš ešerinių (Percidae) šeimos – pūgžlys (Gymnocephalus cernuus), ešerys (Perca fluviatilis) ir sterkas (Sander lucioperca) gyvena ir veisiasi gėluosiuose vandenyse. Iš žvynagalvinių (Eleotrididae) šeimos nuodėgulinis grundalas (Percottus glehni) į Lietuvos gėluosius vandenis pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi; nuo 21 a. pradžios – invazinė žuvis. Iš plerninių (Cottidae) šeimos Baltijos jūroje gyvena builis (Myoxocephalus scorpius), ragys (Triglopsis quadricornis), upėse – kūjagalvis (Cottus gobio). Netikrųjų vėgėlių (Zoarcidae) šeimos yra 1 rūšis – gyvavedė vėgėlė (Zoarces viviparus); po neršto žūva. Tobinių (Ammodytidae) šeimos yra 2 rūšys: didysis tobis (Hyperoplus lanceolatus) ir mažasis tobis (Ammodytes tobianus). Grundalinių (Gobiidae) šeimos – 3 rūšys: smėlinis grundalas (Pomatoschistus minutus), paplūdiminis grundalas (Pomatoschistus microps) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus); pastarasis į Baltijos jūrą pateko atsitiktinai ir aklimatizavosi, pirmą kartą užregistruotas 2002 metais. Kitų ešeržuvių būrio rūšių Lietuvos pakrantėje pasitaiko retai: iš taukžuvinių (Pholididae) šeimos – taukžuvė (Pholis gunnellus), spyglianugarių šunžuvių (Stichaeidae) – nėginis liumpenas (Lumpenus lampretaeformis), skumbrinių (Scombridae) – atlantinė skumbrė (Scomber scombrus), durklažuvinių (Xiphiidae) – durklažuvė (Xiphias gladius), jūrų lapučių (Agonidae) – europinė jūrų laputė (Agonus cataphractus), apvaliapelekinių (Cyclopteridae) – jūrų rupūžė (Cyclopterus lumpus), gleiviažuvinių (Liparididae) – europinis gleivys (Liparis liparis).
Plekšniažuvių (Pleuronectiformes) būrio sutinkamos 4 rūšys: iš otinių (Scophthalmidae) šeimos – otas (Psetta maxima), plekšninių (Pleuronectidae) – Baltijos upinė plekšnė (Platichthys flesus trachurus), Baltijos jūros plekšnė (Pleuronectes platessa baltica) ir paprastoji gelsvapelekė plekšnė (Limanda limanda; Lietuvos pakrantėje reta). Gyvena jūroje, tik upinė plekšnė įplaukia į marias ir Nemuno žemupį.
Dygliažuvių (Gasterosteiformes) būrio – 5 rūšys: iš dyglinių (Gasterosteidae) šeimos – penkiolikaspyglė dyglė (Spinachia spinachia), devynspyglė dyglė (Pungitius pungitius) ir trispyglė dyglė (Gasterosteus aculeatus), adatžuvinių (Syngnathidae) – jūrų adata (Syngnathus typhle) ir jūrų yla (Nerophis ophidion); visos dygliažuvių rūšys, išskyrus devynspyglę ir trispyglę dygles, gyvena Baltijos jūroje.
a – atlantinė perpelė, b – atlantinė lašiša, c – europinė lydeka, d – paprastasis salatis, e – paprastasis lynas, f – paprastoji vandens ožka, g – paprastasis vijūnas, h – paprastasis šamas, i – paprastoji vėjažuvė, j – Baltijos menkė, k – paprastasis europinis ešerys, l – paprastasis kūjagalvis, m – paprastasis otas, n – trispyglė dyglė
976