Lietuvõs žỹdų mùzika
Sinagogų muzika
Lietuvos žydų bendruomenės, pradėjusios kurtis 14 a., turėjo Vidurio Europos aškenazių kultūros bruožų. Vyravo religinė muzika, sinagogose – tik vokalinė, pagrįsta deklamacine ir rečitatyvine kantiliacija. Kantorinio giedojimo (chazanut) stiliaus puoselėtojai buvo S. Polačekas (1786–1869) ir jo mokinys B. Karliveris. 19 a. antroje pusėje sinagogų giesmes paveikė Europos pasaulietinė ir žydų liaudies muzika. Vilniaus chazanai garsėjo Europoje, koncertuodavo atlikdami ne tik religines giesmes, bet ir žydų liaudies dainas, operų arijas. Ryškiausi chazanai: D. Levenšteinas-Strašunskis (1816–1850, žinomas kaip Vilner Balabesl, jidiš kalba Vilniaus jaunavedys; mokėsi pas S. Moniuszką), J. Feizingeris (1839–1872), G. Sirota (1874–1943, vadintas žydų Caruso), M. Kusevickis (1899–1966; jo broliai kantoriai Jakobas, Simcha ir Davidas), M. Hershmanas (1888–1940). Chazanas, kompozitorius ir muzikologas A. Friedmannas (1855–1936, gimė Šakiuose, išgarsėjo Berlyne ne tik giedojimu, bet ir veikalais apie aškenazių sinagogos giesmes). A. M. Bernsteinas (1866–1932) surinko ir Vilniuje 1927 jidiš kalba išleido liaudies ir religinių melodijų rinkinį Muzikos metraštis.
Liaudies muzika
Buityje giedotos liaudies ar autorinės giesmės (hebrajiškai zmirot), panašios į sinagogos giesmes. Apie 18 a. pabaigą suklestėjo liaudiška buitinė muzika (lopšinės, raudos), vėliau – vestuvinės šokio pobūdžio melodijos, užstalės, meilės, vaikų dainos, baladės. Dažniausiai jos vienbalsės, kupletinės struktūros, pagrįstos mažoro ir minoro dermėmis (pasitaiko ir dorinė dermė). Jų melodika panaši į 19 a. pabaigos –20 a. pradžios vokiečių, lenkų, lietuvių liaudies dainų, miesto romansų (išskyrus Lietuvoje retai pasitaikančias padidintos sekundos pseudorytietiškas intonacijas). Iki 19 a. Lietuvos žydų buityje muzikos instrumentai naudoti retai (garsėjo cimbolininkas J. Ebenas iš Vilniaus). 19 a. pabaigoje –20 a. pradžioje ėmė burtis klezmerių ansambliai (smuikas, klarnetas, kontrabosas, mandolina, citra, cimbolai), grodavę per pasilinksminimus, vestuves.
„Metropolio“ orkestras; pirmas iš dešinės stovi orkestro vadovas Michelis Hofmekleris
Profesionalioji muzika 20 a. pirmoje pusėje
Danielius Dolskis
20 a. pradžioje atsirado žydų orkestrų ir chorų, muzikos mėgėjų, meno rėmėjų, etnografijos draugijų. Pasaulio (ir Lietuvos) muzikiniam paveldui svarbi pianistų L. Godowskio, E. Krasovskio, V. Perlemuterio, G. Vainberg‑Tac, smuikininkų Š. Bernšteino, J. Heifetzo, D. Pomerancaitės, kantorių M. Aleksandrovičiaus, A. M. Bernšteino, violončelininko D. Geringo, dainininkės E. Ben‑Zvi ir kitų kūryba. Nepriklausomos Lietuvos muzikiniam gyvenimui turėjo įtakos smuikininkas ir dirigentas I. Vildmanas‑Zaidmanas, pianistas ir dirigentas L. Hofmekleris, pianistės H. Kalmanavičiūtė, N. Dukstulskaitė, smuikininkai M. Hofmekleris, D. Pomerancas, violončelininkas J. Zakomas, altininkas I. Zakomas, fleitininkas C. Stupelis, pianistas, dirigentas J. Stupelis, dainininkai D. Dolskis, L. Levicka.
1924–40 Vilniuje veikė Žydų muzikos institutas, 1925 įkurtas Žydų mokslo institutas (surinkta daugiau kaip 70 tūkst. vienetų folkloro kolekcija, išleista žydų muzikos natų, plokštelių; II pasaulinio karo metais gelbstint instituto surinktą medžiagą didelė jos dalis išvežta į Jungtines Amerikos Valstijas). Žydų kultūrinė ir muzikinė veikla kaip dvasinio pasipriešinimo išraiška tęsėsi Vilniaus ir Kauno getuose. Buvo rengiami simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai, muzikiniai ir dramos spektakliai (Žydų teatras Lietuvoje).
Hermanas Perelšteinas
Muzika 20 a. antroje pusėje
Anatolijus Šenderovas
1945–49 Vilniuje veikė Žydų valstybinis muziejus (atkurtas 1989), kuris turėjo didelę muzikos kartoteką. Po J. Stalino mirties susibūrė žydų muzikos kolektyvų (pirmieji SSRS; koncertavo jidiš kalba). Tarp žymesnių žydų muzikų, pedagogų – kompozitorius ir dirigentas A. Klenickis, pianistai J. Ginzburgas, O. Šteinberg, smuikininkai L. Targonskis, A. Livontas, L. Seidelis, dainininkė N. Lifšic. Choro dirigentas ir pedagogas H. Perelšteinas 1956 Vilniuje įkūrė chorą Ąžuoliukas, iki 1979 jam vadovavo. 1971 Vilniuje suburtas žydų dainų ir šokių ansamblis Fajerlech. Pagarsėjo Lietuvos džiazo ansamblis – V. Ganelino, V. Tarasovo ir V. Čekasino trio (Ganelino trio; įkurtas 1971), perkusininkai A. Gotesmanas ir P. Giunteris 1995 subūrė ansamblį Vilniaus mušamieji.
Reikšminga kompozitorių B. Gorbulskio, B. Borisovo, ypač A. Šenderovo kūryba. Žydų muzikos atgimimas prasidėjo po 1990. 1992 Vilniuje surengtas pirmasis žydų muzikos tarptautinis festivalis ir simpoziumas, 1998 – tarptautinis festivalis Amžinoji Jeruzalė (koncertavo žymiausi užsienio ir Lietuvos atlikėjai). Koncertavo žydų muzikos ansamblis Lietuvos Jeruzalė (įkurtas 1989, vadovas smuikininkas B. Traubas), nuo 2009 Lietuvoje rengiamas klezmerių muzikos festivalis (meno vadovas A. Gotesmanas). Lietuvoje žydų muziką tiria L. Melnikas, D. Petrauskaitė, J. Petrikaitė, K. Rupeikaitė, I. Skomskienė, R. Skudienė.
Viačeslav Ganelin
L: I. Skomskienė Žydų muzikantų įnašas į Lietuvos muzikinę kultūrą 1932–1944 m. / Muzikos barai 2004 nr. 6, Chorinė sinagoga prieškario Kaune / Muzikos barai 2005 nr. 11–12; R. Skudienė Legendiniai mažosios scenos artistai / Žydų kultūros paveldas Lietuvoje / sud. A. Jomantas Vilnius 2005; L. Melnikas Lietuvos žydų paveldas (XIX a. pabaiga–XX a. I pusė) / Lietuvos muzikologija 2006 t. 7, Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais Vilnius 2008; D. Petrauskaitė Muzika Kauno žydų gete / Lietuvos muzikologija 2006 t. 7; Žydų kultūra: istorija ir dabartis / sud. A. Andrijauskas Vilnius 2009.
2794