linãmušis, ãpkulos, sausakločių linų kūlimo talka.
Lietuvių tokios talkos rengtos iki 20 amžiaus vidurio. Į talką dažniausiai kviestos visos kaimo merginos, kartais ir moterys, kai kur linų kūlimo talkoje dalyvaudavo ir vyrai. Talkininkai rinkdavosi vakare; dirbta klojime su žiburiu. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje išsiskyrė linamušio talkų regionai: bloškimo (taškymo; Suvalkija) ir daužymo kultuve (apmušinėjimo; Dzūkija); 20 amžiaus pradžioje sausakločių linų kūlimas paplito (pakeitė mirkytinius linus) ir Žemaitijoje. Suvalkijoje vyrai klojimo asloje suklotas išdžiovintų linų saujas nukuldavo spragilais, paskui moterys ir merginos kiekvieną saują blokšdavo į suolą, akmenį, kopėčias ar apversto lovio dugną, rankomis ištrindavo likusius sėmenis. Dzūkijoje (linamušio talkoje dalyvaudavo tik moterys ir merginos) kiekvieną linų saują padėdavo ant lentos ir daužydavo kultuve. Žemaitijoje vyrai suklodavo linus klojime eilėmis, galvutėmis į vidurį, jos buvo nukuliamos rankiniais kultuvais (spragilais, kultuvėmis), po pirmo kūlimo apversdavo. Iškultus linus rišdavo į pėdus. Linamušis baigdavosi vidurnaktį, talkininkus šeimininkai vaišindavo naktipiečiais; po linamušio jaunimas šokdavo, žaisdavo.