lingua franca

lingua franca (it. lingua franca – frankų, vakarų germanų genčių, vėliau sudariusių Vakarų Vokietijos ir Rytų Prancūzijos gyventojų pagrindą, kalba; apibendrinta reikšme – europiečių krikščionių kalba), kalba mišrūnė, pidžinas. Jos pagrindas – italų kalba, sumišusi su provansalų, ispanų, portugalų, t. p. prancūzų, graikų, arabų kalbomis. Vartota 11–19 a. Viduržemio jūros baseino regione, daugiausia Šiaurės Afrikoje (dabar Marokas, Alžyras, Tunisas, Libija, t. y. Magribo šalys), įvairiomis kalbomis kalbančių jūreivių ir pirklių kaip tarptautinė prekybos kalba, t.p. piratų, belaisvių, vergų galerose, kalinių, atvykėlių iš Europos. Žinomas ir sinoniminis pavadinimas sabiras (‘žinau’; prancūzų savoir, ispanų saber); sabiro pavyzdžių išliko Molière’o kūryboje.