Švakus Lionginas, Šválka (slap. Šernas) 1916 01 05Žitomyras 1945 12 04prie Mardasavo (Merkinės vlsč.), Lietuvos karo ir rezistencijos veikėjas. Vienas antisovietinių partizanų Dzūkijoje vadų. Jaunesnysis leitenantas (1938).
1935 pradėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje. 1938 baigė Karo mokyklą, paskirtas Devintojo pėstininkų pulko 3 kuopos būrio vadu. 1939 baigė Karo aviacijos 8 mėn. oro žvalgų kursus. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 1940 07 25 perkeltas į Pirmąjį pėstininkų pulką 9 šaulių kuopos būrio vadu. Likviduojant Lietuvos kariuomenę, 10 03 buvo paskirtas SSRS kariuomenės Dvidešimt devintojo teritorinio šaulių korpuso 179 šaulių divizijos 234 šaulių pulko būrio vadu. 1941 06 kilus SSRS–Vokietijos karui, iš sovietinės kariuomenės pasitraukė. Vienas Lietuvos laisvės armijos kūrėjų (1941 12). Nuo 1941 12 pabaigos buvo šios armijos Vilniaus apygardos vado adjutantas ir Centrinio štabo organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojas. 1941–44 dirbo Vilniaus kriminalinėje policijoje.
1945 01 Lietuvos laisvės armijos vadovybės buvo pasiųstas į Dzūkiją organizuoti partizanų Vanagų būrių. 1945 02 Trakų apskrityje veikiančius partizanų būrius sujungė į Rudnios batalioną ir jam vadovavo; 04 17 buvo užpultas Rudnios miestelis (Alytaus apskr.), sudeginti Lietuvos komunistų partijos vykdomojo komiteto ir NKVD pastatai su dokumentais, išlaisvinti suimtieji. 1945 05 06–07 L. Švalkus dalyvavo Pietų Lietuvos partizanų vadų pasitarime, kuriame nutarta Dzūkijos partizanus suvienyti į Dzūkų grupę. 1945 07 Geležinio Vilko rinktinės (priklausė Dainavos apygardai) vado pavaduotojas, 1945 08 paskirtas rinktinės vadu. Per kautynes su NKVD kareiviais žuvo jis ir dar 3 kovotojai; žūties vietoje ir Merkinės Kryžių kalnelyje pastatyti atminimo kryžiai.
Šernas; -Lionginas Švalkus, -Lionginas Švalka
L: Lietuvos kariuomenės karininkai 1918–1953 t. 7 Vilnius 2007.
1248