lituanizmai

lituanzmai, žodžiai, dėl įvairių kontaktų iš lietuvių kalbos patekę į kitas kalbas. Daugiausia jų yra kaimynų kalbų tarmėse, bet mažai randama net ir geografiškai artimų tautų bendrinėje kalboje. Dauguma latvių kalbos lituanizmų į bendrinę kalbą pateko iš Latvijos pietinių tarmių (duļķes ‘drumzlės, nuosėdos’, ģērbt ‘rengti, vilkti ’, ģimene ‘šeima’, ķept ‘kibti, lipti’, paģiras ‘pagirios’, teķis ‘veislinis avinas’, žilbināt ‘akinti, žlibinti’). Esama ir tiesioginių skolinių iš lietuvių kalbos (kareivis ‘karys, kareivis’, laimēt ‘laimėti, išlošti’, ļeņķis ‘kampas’, veikals ‘parduotuvė’). Nuo paveldėtų latvių kalbos žodžių lituanizmai skiriasi garsine sandara: pvz., skiemens pradžioje prieš priešakinės eilės balsius lituanizmai turi ķ, ģ, latvių kalbos žodžiai – afrikatas c, dz (plg. ķirmis ‘kinivarpa’, mēģināt ‘mėginti’ ir cirst ‘kirsti’, dzimtene ‘gimtinė’); vietoj latvių kalbos s, z skoliniuose iš lietuvių kalbos yra š, ž (plg. žilbt ‘akti, žlibti’ ir zilbe ‘skiemuo’), išlaikomos ir afrikatos č, dž (sādža ‘sodžius’) ir kita.

Iš slavų kalbų daugiausia lituanizmų vartojama baltarusių kalbos tarmėse, bet vienas kitas pasitaiko ir kitų kalbų (rusų, lenkų, ukrainiečių, net čekų ir bulgarų) tarmėse ar bendrinėse kalbose (baltarusių баланда ‘skysta putra’, rusų баланда ‘daržovių lapai, dedami į barščius’, ukrainiečių баланда ‘toks valgis’ – lietuvių balánda ‘daržų piktžolė’; baltarusių берал, ukrainiečių берло, lenkų bereło – lietuvių bralas ‘grūdai su pelais’; baltarusių дзëгаць, rusų дëготь, ukrainiečių дехоть, lenkų dziegieć, čekų dehet – lietuvivų degùtas ‘iš tošių ir kelmų išdegtas skystis’; baltarusių дойлiд, ukrainiečių доилид, lenkų doilid – lietuvių daildė ‘baldų dirbėjas’; baltarusių коўш, rusų ковш, ukrainiečių кiвш, lenkų tarmių kowsz – lietuvių káušas; baltarusių ir ukrainiečių кульша ‘kulšis; šieno vežimo kampas’, rusų кульша ‘kulšis’ – lietuvių kùlšis ‘kojos dalis’; baltarusių ройст, rusų ройст, lenkų rojst – lietuvių rastas ‘klampi pelkė’; baltarusių жлукта ‘kubilas skalbiniams’, ukrainiečių жлукто, rusų tarmių жлукт(о) – lietuvių žlùgtas ‘skalbiami drabužiai’).

Lituanizmų pasitaiko ir vokiečių kalbos tarmėse (daugiausia buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, pvz.: Daggut – lietuvių degùtas, žodis pateko ir į bendrinę vokiečių kalbą, kalbēken ‘klegėti, ginčytis’ – lietuvių kalbti, Kurp ‘vyža’ – lietuvių kùrpė, Pirt – lietuvių pirts, Talk(k) – lietuvių talkà, Wenter – lietuvių veñteris. Nemažai litunizmų yra Lietuvos žydų jidiš kalboje (bruknes ‘bruknės’, darzene ‘daržinė’, gaišenen ‘gaišinti’, kirpenen ‘negražiai kirpti’, ragene ‘ragana’, šeške ‘šeškas’); dažniausiai jų forma priklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje žydai gyveno ir kokia tarme kalbėjo vietiniai lietuviai. Gana daug baltiškų skolinių turi ir suomių kalba, bet jie nelaikytini lituanizmais, nes į suomių kalbą šie žodžiai galėjo patekti iš latvių ir kitų baltų kalbų.

573