liucernà (Medicago), pupinių (Fabaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 60 rūšių. Savaime paplitusi Afrikoje, Azijoje ir Europoje, daugiausia rūšių Viduržemio jūros regione.
Vienametė ar daugiametė žolė, retai krūmokšnis. Stiebas status, pagulęs arba gulsčias. Lapai su prielapiais, sudėtiniai, trilapiai. Lapeliai dantyti. Žiedai susitelkę į pažastines galvutės pavidalo kekes. Vainiklapiai dažniausiai geltoni, rečiau mėlyni, violetiniai. Vaisius – įvijai susisukusi, šereliais arba kibiais dygliukais apaugusi, dažniausiai neatsidarančioji ankštis su 1 ar keliomis sėklomis. Daugelio rūšių liucernos yra svarbūs pašariniai augalai. Beveik visame pasaulyje kaip pašariniai augalai auginama mėlynžiedė liucerna (Medicago sativa) ir geltonžiedė liucerna (Medicago falcata). Mėlynžiedė liucerna gerina dirvožemį, yra prieskoninis, medingas vaistinis augalas. Lietuvoje savaime paplitusi geltonžiedė liucerna ir apyninė liucerna (Medicago lupulina). Auga šlaituose, sausose pievose, pakelėse. Sėjamoji liucerna auginama pasėliuose ir dažnai sulaukėja. Paplitusi ir margoji liucerna (Medicago varia), kilusi susikryžminus mėlynžiedei liucernai ir geltonžiedei liucernai. Margųjų liucernų žiedai dažniausiai juosvai žalsvi, beveik žali ar juodi.
geltonžiedė liucerna
apyninė liucerna
margoji liucerna
mėlynžiedė liucerna
mėlynžiedė liucerna
849