Dovydnas Liudas 1906 01 14Trumpiškis (Panemunio vlsč.) 2000 07 04Vilnius, lietuvių rašytojas. J. Dovydėno tėvas. Dirbo žurnalistu. 1940 SSRS okupuotos Lietuvos vadinamo Liaudies seimo atstovas, Švietimo komisariato darbuotojas. 1944 pasitraukė į Vakarus, 1949 persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, apsigyveno Scrantone (Pensilvanijos valstija). 1998 grįžo į Lietuvą.
Kūryba
Parašė buitinių apsakymų (rinkiniai Cenzūros leista 1931, Buvo žmogus be kojų 1932), melodramatišką romaną apie provincijos mokytojų gyvenimą Ieškau gyvenimo draugo (2 t. 1934–35). Romane Broliai Domeikos (1936 41996, Lietuvos valstybinė literatūros premija) vaizdavo kaimo kasdienybę, žmonių buitinius ir psichologinius konfliktus; stiliui būdinga gyvas pasakojimas, humoras. Išleido knygą Užrašai (1943 21944), kurioje kritiškai aprašė sovietinės okupacijos įvykius. Emigracijoje sukurtose apysakose (rinkiniai Per Klausučių ūlytėlę 1952, Naktys Karališkiuose 1955 21992, Pašiurpo mano velnias 1974) ir apsakymuose (rinkiniai Mes ieškosim pavasario 1948, Vasaros vidudienis 1979), romane Tūkstantis ir viena vasara 1954 (dalis 1) poetiškai vaizduojama prieškario kaimas, gimtinės gamta; kai kuriuose kūriniuose yra lietuvių išeivių buities realijų.
Liudas Dovydėnas
Parašė prozos kūrinių jaunimui (Kelionė į pievas 1936 21937, Jaujos pasakos 1938 21996, Katino Sodas 1938 22006, Lapino vestuvės, Varpinės šuva, abi 1939, Gyveno kartą Karalius 1947 22004), knygą Žmonės ant vieškelio (1949) apie lietuvių gyvenimą karo pabėgėlių stovyklose, atsiminimų (Mes valdysim pasaulį 2 t. 1970, anglų kalba 1971). Dar išleista rinktinė Sugrįžimas: Novelės, parašytos svetur (1989). Grožinės literatūros kūrinių išversta į anglų, latvių, estų, suomių, rusų kalbas.
Apdovanojimai
Lietuvos valstybinė literatūros premija (1936). Gedimino ordino Karininko kryžius (1996).
Atminimo įamžinimas
2007 Lietuvos rašytojų sąjunga įsteigė Liudo Dovydėno premiją už geriausią lietuvišką romaną (mecenatas J. Dovydėnas).
R: Rinktiniai Raštai 8 t. Vilnius 2002–2012.
778