Liudmila Malinauskaitė-Šliūpienė

Malinauskáitė-Šliūpenė Liudmila 1864 02 14Ručioniai (Vaškų vlsč., Panevėžio apskr.) 1928 04 07Kaunas, lietuvių rašytoja.

Biografijos faktai

Gimė bajorų šeimoje. Mokėsi Biržuose, Mintaujoje. 1885 emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Padėjo savo vyrui J. Šliūpui leisti lietuviškus laikraščius; dirbo siuvykloje. 1920 grįžo į Lietuvą.

Kūryba

Eilėraščius spausdino (slapyvardžiu Eglė) Aušroje (1883), Unijoje (1884), Lietuviškajame balse (1885–88), Vienybėje lietuvninkų (nuo 1890) ir kitur. Poezijoje ryšku senosios Lietuvos valstybės ir kultūros idealizavimas, keliamos dvasinės ir dorovinės vertybės: drąsa, brolystė, patriotizmas (eilėraščiai Į Nemuną, Bajoras ir mužikas, Broliams lietuviams). Iš savo amžininkų išsiskyrė liaudiško stiliaus eilėraščiais apie moters jausmus ir lūkesčius – laimę, meilę, šeimą, motinystę (eilėraščiai Lūkėjimas, Onytė ir Joniukas). Ekspresyviai, spalvingai vaizdavo Lietuvos gamtą, siejo ją su materialios ir dvasinės istorijos paslaptimi (eilėraščiai Mūsų šalelė, Aglė ir liepas, Paminėjimas praeities, Lietuvos miškai). Alegorinė poezija – vizionieriška, humanistinė (eilėraštis Lakštangė). Natūralistiniuose apsakymuose apie darbininkus ir valstiečius žymu socialistinių idėjų įtaka (apsakymai Pagailėtini, Drąsumas moteriškės). Kūryboje yra antiklerikalinių tendencijų (eilėraštis Ant myrio J. Andriukaičio). Sukūrė komediją Netikėtai (1910). Su J. Šliūpu parašė elementorių Abėcėla ir taip mokintuvė dėl vaikų (1886).

Šliūpienė

L: P. Naujokaitis Lietuvių literatūros istorija t. 1 Brooklyn 1973.

3137