Gricitė Liudvika Laima 1926 04 15Kaunas 2018 11 03Vilnius, Lietuvos gydytoja onkologė.A. Griciaus duktė, A. A. Griciaus ir J. Griciaus sesuo. Habil. dr. (biomed. m.; med. m. dr. 1966).
Išsilavinimas ir veikla
1941 su tėvais ištremta gyveno Altajaus krašte, Jakutijoje, vėliau Jaroslavlio srityje. Grįžusi į Lietuvą 1952 baigė Kauno medicinos institutą. 1957–74 vadovavo Onkologijos instituto Patologinės morfologijos laboratorijai. 1967–68 tobulinosi Paryžiuje. 1974–80 Tarptautinio vėžio tyrimo centro Lione Aplinkos kancerogenų skyriaus vedėja, 1986–88 šio centro mokslinės tarybos narė. 1974 dalyvavo tarptautinėje ekspedicijoje Irane aplinkos kancerogenams tirti. 1980 grįžusi į Lietuvą iki 1982 dirbo Epidemiologijos, mikrobiologijos ir higienos instituto direktoriaus pavaduotoja. 1982–90 Onkologijos instituto direktorė; profesorė (1989). Jos pastangomis institute buvo įkurta Vėžio profilaktikos laboratorija, vėliau pavadinta Onkologijos centro Aplinkos kancerogenų laboratorija, jai 1990–93 vadovavo, 1993–99 Onkologijos centro direktoriaus pavaduotoja, nuo 1999 kviestinė profesorė, konsultantė.
Liudvika Laima Griciūtė
Knygos
Parašė knygas Piktybinių navikų diagnostika ir gydymas (su kitais, 1965), Eksperimentiniai plaučių navikai (1975 rusų kalba), Pirminė vėžio profilaktika (su kitais, 1992), Alkoholis ir vėžys (1994 rusų kalba), Kancerogenezė ir vėžio biologija (su Dalia Adomaitiene, 1998), Vėžio profilaktikos problemos (su kitais, 2001); monografijas Fotosensibilizuota navikų terapija: pirminiai vyksmai (su Giedre Streckyte ir R. Rotomskiu, 2002), Antioksidantai onkologijoje (su kitais, 2004), Gimdos kaklelio vėžio profilaktikos aktualijos (su kitais, 2005); vadovėlius (visi su kitais): Patologinė anatomija (1986), Onkologija (1992), Profesinė sveikata (2008), Vėžio profilaktika (su S. Uleckiene ir J. Didžiapetriene, 2008).
Apdovanojimai
T. Maimano premija (1993, su kitais). Lietuvos mokslo premija (2002, su kitais).