Liudviko XVI stilius

Liùdviko XVI stlius (pranc. style Louis XVI), Prancūzijos architektūros, interjero įrangos ir dailės stilius; ankstyvojo klasicizmo tarpsnis.

Plėtotas valdant Liudvikui XVI (1774–92). Liudviko XVI stilius rėmėsi J. J. Winckelmanno, D. Diderot, J.-J. Rousseau švietėjiška ideologija, atgimusiu susidomėjimu antikine kultūra.

Liudviko XVI stiliaus kėdė (18 a.)

Architektūrai būdinga racionalumas, simetrija, klasikinės proporcijos (Mažasis Trianonas Versalyje, 1768, architektas J. A. Gabrielis, Paryžiaus Panteonas, 18 a. antra pusė, architektas J. G. Soufflot), interjerams – aiški tikslinga erdvė, puošta architektoniką ryškinančiais sienų apvadais, stiuko reljefais. Sienos dažytos ryškiomis spalvomis, dengtos apmušalais, buazerija. Puošyboje plito antikiniai ornamentai (akantas, meandras), maskarono motyvas; jie derinti su pastoraliniais ir idiliškais motyvais. Tapyboje vyravo tikslus piešinys, harmoningos proporcijos, raiški šviesokaita, kurti mitologiniai, alegoriniai ir istoriniai siužetai. Skulptūrai būdinga mitologinė tematika, tektoniški tūriai, statiškos pozos, tiksli modeliuotė.

Konstruktyvūs tiesių linijų baldai gaminti iš raudonmedžio, juodmedžio ir egzotiškų kraštų medienos, faneruoti, puošti cizeliuotos ir auksuotos bronzos aplikacijomis, marketri, intarsija.

Žymesni Liudviko XVI stiliaus tapytojai – J. M. Vienas (1716–1809), J. H. Fragonard’as, L. É. Vigée‑Lebrun, C. J. Vernet, G. Moreau, H. Robert’as, J. L. Davidas, skulptoriai – Clodionas, broliai G. ir N. Coustou, R. M. Slodtzas (1705–64), J. A. Houdonas, dekoratoriai – J. C. Delafosse’as (1734–91), P. Ch. Choffard’as (1730–1809), J. H. Rieseneras (1734–1806), G. Jacobas vyresnysis (1739–1814), M. Carlinas (1730–85), L. Delanois (1731–92), auksakaliai – R. J. Auguste’as (1723–1805), P. Ph. Thomire’as (1751–1843).

L: G. Jeanneau L’Époque Louis XVI Paris 1964; E. Kožina Iskusstvo Francii XVIII veka Moskva 1971.

2972