liùdytojas, asmuo, įstatymų nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo ar kitos institucijos šaukiamas pateikti jam žinomus administracinėje, baudžiamojoje ar civilinėje byloje nustatytinus faktus ir aplinkybes.
Bendrieji požymiai
Įtariamojo, kaltinamojo, teisiamojo, administracinio ir civilinio proceso šalių šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali atsisakyti duoti liudytojo parodymus ar atsakinėti į tam tikrus klausimus. Neleidžiama toje pačioje byloje būti kartu liudytoju ir kaltinamuoju, gynėju ar nukentėjusiuoju. Baudžiamojoje byloje liudytojas dažniausiai duoda parodymus apie kito asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Liudytojas Lietuvoje
Lietuvoje liudytojo teises ir pareigas reglamentuoja Baudžiamojo ir Civilinio procesų kodeksai (abu įsigaliojo 2003), Administracinių bylų teisenos įstatymas (nauja redakcija 2001). Įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas negali būti liudytoju (dėl galimybės atliekant gynėjo ar atstovo pareigas susipažinti su bylos medžiaga), liudytoju t. p. negali būti: asmuo, kuris dėl fizinių ar psichinių trūkumų negeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų; asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai jis sutinka duoti tokius parodymus; teisėjas apie teismo pasitarimo paslaptį, įtariamojo, kaltinamojo, išteisintojo ar nuteistojo gynėjas, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami gynėjo arba atstovo pareigas, t. p. vertėjas dėl aplinkybių, kurias jis sužinojo atlikdamas vertėjo pareigas; dvasininkai dėl to, kas jiems buvo patikėta per išpažintį; viešosios informacijos rengėjai, platintojai, viešosios informacijos rengėjo ir (ar) platintojo savininkai, žurnalistai dėl informacijos šaltinio paslapties, išskyrus atvejus, kai jie patys sutinka duoti parodymus.
Asmuo turi teisę duoti liudytojo parodymus gimtąja kalba, naudotis vertėjo paslaugomis, jei apklausa vyksta ne jo gimtąja kalba, susipažinti su savo parodymų protokolu ir taisyti bei keisti parodymus, prašyti, kad būtų daromi jo parodymų garso ir vaizdo įrašai, surašyti parodymus, prašyti taikyti jam apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemones (tarp jų – ir būti įslaptintu liudytoju), gauti atlyginimą už išlaidas, patirtas dėl parodymų davimo. Liudytojas šaukiamas privalo atvykti ir duoti teisingus parodymus apie jam žinomas ir reikšmingas bylos aplinkybes. Jei liudytojas be svarbios priežasties neatvyksta, jis gali būti atvesdintas. Už neatvykimą, atsisakymą ar vengimą be teisėto pagrindo duoti parodymus gali būti taikoma bauda ar areštas, už melagingus parodymus taikoma baudžiamoji atsakomybė. Prieš duodamas parodymus teisme liudytojas prisiekia sakyti tiesą ir nieko nenutylėti (liudytojui, neturinčiam 16 m., prisiekti nereikia). Teisme liudytojai apklausiami po vieną, teismo posėdžių salėje jie lieka iki įrodymų tyrimo pabaigos.
Įslaptintas liudytojas gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Apklausiant liudytoją iki 16 metų (teismo nuožiūra – iki 18 metų) dalyvauja jo atstovas, t. p. gali dalyvauti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, pedagogas ar psichologas. Duodamas parodymus liudytojas gali remtis užrašais, jei jo parodymai susiję su skaičiais ar kitais duomenimis, kuriuos sunku atsiminti.
Specialusis liudytojas
2007 papildymais Baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte nustatyta galimybė ikiteisminio tyrimo stadijoje asmenį, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, jo sutikimu apklausti kaip liudytoją. Šios Baudžiamojo proceso kodekso normos pagrindu atsirado sąlyginai naujos rūšies liudytojo, kuris neturi atskiro procesinio pavadinimo, institutas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 sausio 9 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose Dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka toks liudytojas vadinamas specialiuoju liudytoju.
Specialiojo liudytojo statusas prokuroro iniciatyva įgyjamas, jei byloje yra duomenų apie tai, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika ir tą veiką galimai padarė konkretus asmuo, tačiau šių duomenų nėra pakankamai, kad šiam asmeniui būtų suteiktas įtariamojo statusas. Prokuroro nutarimas apklausti asmenį kaip specialųjį liudytoją priimamas tiek prieš tai gavus rašytinį asmens prašymą ar sutikimą būti apklaustam, tiek prokurorui pačiam nustačius ar gavus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno atitinkamą informaciją, kad yra procesiniai pagrindai apklausti asmenį kaip liudytoją apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką.
Specialiojo liudytojo statusas yra mišrus – jis turi ir liudytojo (nors Baudžiamojo proceso kodekse nėra straipsnio, nurodančio galimybę specialiajam liudytojui pasinaudoti liudytojo teisėmis), ir įtariamojo (įtariamojo teisių neturi ir jas įgauna tik po to, kai pasinaudodamas savo teise reikalauti būti pripažintu įtariamuoju, bus juo pripažintas) bruožų. Specialiojo liudytojo apklausos taktika dažniausiai prilyginama įtariamojo apklausos taktikai.
Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro patvirtintas rekomedacijas prieš apklausą prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas išaiškina specialiajam liudytojui, kad draudžiama versti duoti parodymus prieš save, asmuo gali būti apklausiamas kaip liudytojas apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką tik esant jo sutikimui, teisę apklausos metu turėti įgaliotąjį atstovą, reikalauti būti pripažintam įtariamuoju (nagrinėja prokuroras), apie procesinės prievartos priemonių netaikymą už neatvykimą pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą arba atsisakymą ar vengimą duoti parodymus, apie atsakomybės netaikymą už melagingų parodymų davimą, apie galimą procesinės prievartos priemonių taikymą už ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų nevykdymą ar trukdymą tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą.
Specialiojo liudytojo apklausos metu gavus faktinių duomenų, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir ją padarė apklausiamas asmuo, pabaigus apklausą sprendžiama dėl įtariamojo statuso suteikimo. Pasikeitus faktiniams bylos duomenims ir/ar esant procesiniams pagrindams, asmuo, kuris buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas, gali būti apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, t. p. jam gali būti suteiktas įtariamojo statusas. Tokiais atvejais atskiras proceso sprendimas dėl specialiojo liudytojo nepriimamas.
-specialusis liudytojas
2987
2271