liugeris
liùgeris (vok. Lugger < ol.), nedidelis tristiebis burlaivis su įstrižosiomis netaisyklingos trapecijos formos (liugerio) burėmis, 2 rėjinėmis ir 1 trikampe bure. Priekinis stiebas (fokstiebis) būdavo įtaisomas ties kilio ir laivapriekio sijos sujungimo vieta, vidurinis stiebas (grotstiebis) – vidurinėje laivo dalyje (šiek tiek pasviręs į laivagalį), galinis (bezanstiebis) – laivagalyje. Laivapriekyje dar būdavo įtaisomas beveik horizontalus bušpritas – išsikišusi burių įrangos dalis, prie kurios tvirtinama burė manevringumui pagerinti. Liugerio greitis siekdavo 15 mazgų. Buvo žvejybinių (19 a. pabaiga–20 a. pradžia) ir karinių (19 amžius). Žvejybinis liugeris dažniausiai buvo statomas be denio. Jo ilgis iki 18 m, plotis – 6 m. Karinio liugerio ilgis iki 25 m, grimzlė iki 3,5 m, plotis iki 6,5 m, turėjo denį ir 10–16 patrankų, įgulą sudarė 40–50 žmonių. Buvo naudojamas ryšiams ir žvalgybai.
liugeris
2726