liuksemburgiečiai

Viduramžių festivalyje sakalininkas rodo žiūrovams dresuotą didįjį apuoką (Viandenas, 2017)

liuksemburgiẽčiai (savivardis Lëtzeburger), Europos tauta. Gyvena daugiausia Liuksemburge (apie 300 000 žmonių, 2018). Liuksemburgiečiai t. p. gyvena Vokietijoje (apie 15 000), Prancūzijoje (apie 40 000), Belgijoje (apie 30 000) ir kitur. Iš viso yra apie 430 000 liuksemburgiečių. Kaba liuksemburgiečių kalba, t. p. paplitusios vokiečių ir prancūzų kalbos. Tikintieji – katalikai, yra protestantų.

Gyvensena

vynuogynai netoli Moselio upės

676-oji Schueberfouer mugė Liuksemburgo mieste (2016)

Išlikę tradiciniai žemės ūkio verslai – mėsos ir pieninė gyvulininkystė, sodininkystė, vynuogininkystė.

Senieji miestai išlaikė viduramžiams būdingą išplanavimą. Būdingas muzikinis folkloras – net nedideli kaimeliai turi savo orkestrus.

Istorija

Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų dabartinio Liuksemburgo teritorijoje gyveno keltai, valdomi romėnų jie buvo romanizuoti. 5 a. po Kr. teritoriją užėmė germanų gentis – frankai. Jie asimiliavo vietinius gyventojus. 10 a. susidarė Liuksemburgo grafystė, 14 a. – hercogystė. Tai skatino liuksemburgiečių etninę konsolidaciją. Viduramžiais liuksemburgiečiai patyrė vokiečių ir prancūzų įtaką (nuo 15 a. paplito prancūzų kalba), bet etninė savimonė išliko (Liuksemburgo istorija).