Liùksemburgo architektūrà
Iki 20 amžiaus
Išliko 17 a. kazematų, Bocko, Becko tvirtovių fragmentų (23 km požeminių tunelių, daugiau kaip 40 000 m2 slėptuvių), kurie užima 180 ha (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994). Sakraliniai pastatai: gotikinė Šv. Mykolo (1519, varpinė 1634), Šv. Jono (1606, restauruota 1688) bažnyčios, barokinė Dievo Motinos katedra (1621, pagal architekto J. de Blocq planą, 1938 išplėsta), Sen Kiren koplyčia (13 a.). Rūmai: Rham, Bourbon (abu 15 a.), Didžiojo kunigaikščio (1563 renesansinis fasadas), Teismo (1556–72, 19 a. neorenesansinis fasadas), barokinis P. E. Mansfeldo dvaras ir parkas (1565). Rotušė (1839), lošimo namai (1882, restauruoti 1959, architektas R. Maillet, dabar Šiuolaikinio meno muziejus).
20 amžius–21 amžiaus pradžia
Adolfo tiltas per Pétrusse’ą Liuksemburge (1903, inžinierius P. Séjourné)
Liuksemburgo filharmonija (2005, architektas Chr. de Portzamparcas)
20 a. statiniai: geležinkelio stoties rūmai (1913, architektai A. Rüdellis, K. Jüsgenas), bendrovės Arcelor administracinis pastatas (1922), Teatro (1964, architektas A. Burbonnais), banko (1994, architektūrinė bendrovė Arquitectonica) rūmai, kompleksas Teismo miestas (1991–2008, architektai L. Krieras, R. Krieras), miesto muziejus (1996, architektas R. Lentzas). Kirchbergo kvartale įsikūrusios Europos Sąjungos įvairios institucijos, yra Thüngeno fortas (1732, dabar Didžiojo kunigaikščio Jono moderniojo meno muziejus, 2006 rekonstruotas, architektas I. M. Pei), Nacionalinis sporto ir kultūros centras (2001, architektas R. Taillibert’as), Liuksemburgo filharmonija (Didžiosios kunigaikštienės Žozefinos‑Šarlotės koncertų salė; 2005, architektas Chr. de Portzamparcas). Senasis tiltas (1861), Adolfo tiltas (1903, inžinierius P. Séjourné), Didžiosios kunigaikštienės Žozefinos‑Šarlotės tiltas (1966, architektas R. Lentzas).
652
-Liuksemburgas