Liùksemburgo konstitùcinė sántvarka
Aukščiausiosios valdžios institucijos
Didžiojo hercogo rūmai Liuksemburge
Pagal 1868 konstituciją (iki 2017 iš viso 34 pataisos) Liuksemburgas – konstitucinė monarchija. Valstybės vadovas – didysis hercogas. Sostas paveldimas. Formaliai didysis hercogas turi aukščiausią įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Deputatų Rūmai (Chambre des Députés), jį sudaro 60 narių, renkamų tiesioginiais visuotiniais rinkimais 5 metams pagal proporcinę rinkimų sistemą. Vykdomoji valdžia priklauso vyriausybei, kurią sudaro ministras pirmininkas (daugumą parlamente turinčios partijos ar koalicijos lyderis) ir mažiausiai 3 ministrai (siūlo ministras pirmininkas); visus skiria didysis hercogas, jie atskaitingi parlamentui. Prie parlamento ir vyriausybės veikia Valstybės Taryba, kuri įstatymų leidyboje turi patariamąjį balsą. Valstybės Tarybą sudaro 21 narys, kuriuos Deputatų Rūmų siūlymu skiria didysis hercogas 15 metų kadencijai ar kol nariui sueis 72 metai.
Savivalda
Gyventojai tiesioginiais visuotiniais rinkimais 5 metams renka bendruomenės tarybas, kurioms vadovauja burmistrai ir trys burmistrų padėjėjai.
Teismų sistema
Veikia 3 pakopų bendrosios kompetencijos teismų sistema: taikos, apygardų teismai ir Aukščiausiasis Tribunolas, kurį sudaro Apeliacinis ir Kasacinis tribunolai. Administracines bylas nagrinėja Administracinis teismas ir Administracinis tribunolas. Konstitucinį Teismą sudaro Aukščiausiojo Tribunolo, Administracinio tribunolo pirmininkai, 2 Kasacinio tribunolo patarėjai ir 5 teisėjai. Visų teismų teisėjus skiria didysis hercogas.
Nacionalinė šventė
Nacionalinė šventė – didžiojo hercogo gimimo diena (birželio 23 diena, švenčiama nuo 1964).
2271
Liuksemburgo partijos ir profsąjungos
Liuksemburgo ginkluotosios pajėgos