liuteronýbė, krikščionybės kryptis, Evangelikų Liuteronų Bažnyčios doktrina.

Doktrina

Liuteronybės esmę sudaro mokymas apie žmogaus nuteisinimą tik iš Dievo malonės (sola gratia), tik per tikėjimą (sola fide), tik per Jėzų Kristų (solus Christus). Vieninteliu religinių tiesų šaltiniu pripažįsta Bibliją (sola Scriptura); jos skaitymas ir pamokslavimas yra svarbiausi kulto dalykai. Nepripažįsta Mišių kaip aukos. Bažnyčią laiko ne tarpininku tarp Dievo ir žmogaus, o Dievo įrankiu, skelbiančiu grynąją Evangeliją ir teikiančiu sakramentus – Krikštą ir Šventąją Vakarienę (Komuniją). Bažnyčios vadovu laiko Jėzų Kristų, o ne popiežių ir kitus dvasininkų luomo hierarchus. Teigia visuotinę tikinčiųjų kunigystę. Atmeta popiežiaus neklaidingumo dogmą, celibatą, vienuolystę, šventųjų kultą, paveikslų ir relikvijų gerbimą, procesijas ir keliones į šventąsias vietas.

Doktrina išdėstyta Santarvės knygoje (Liber Concordiae 1580), susidedančioje iš 3 visuotinių tikėjimo išpažinimų, Mažojo ir Didžiojo katekizmų (Der kleine Katechismus, Der große Katechismus, abu 1529), Augsburgo išpažinimo (Confessio Augustana 1530), Augsburgo išpažinimo apologijos (Apologia Confessionis Augustanae 1531), Traktato apie popiežiaus valdžią ir primatą (De potestate et primatu papae tractatus), Schmalkaldeno nuostatų (Die Schmalkaldischen Artikel, abu 1537) ir Santarvės formulės (Formula Concordiae 1577).

Istorija

Liuteronybė susiformavo 16 a. Vokietijoje. Pradininkai – M. Liuteris (iš čia pavadinimas), Ph. Melanchthonas ir kiti. Pirmoji liuteronybę kaip valstybinę religiją pripažino Prūsijos kunigaikštystė (1525), 16–17 a. paplito Europoje. Liuteroniškosios teologijos konsolidacijos laikotarpis (1580–1730) vadinamas ortodoksine liuteronybe. Šiuo laikotarpiu buvo sukurta mokymo sistema ir paskelbti svarbiausi dokumentai. Ortodoksinės liuteronybės svarbiausi kūrėjai M. Chemnitzas (1522–86), J. Gerhardas (1582–1637), A. Calovius (1612–86), J. A. Quenstedtas (1617–88) ir kiti. 17–18 a. kaip reakcija į prasidėjusį Evangelikų Liuteronų Bažnyčios sąstingį atsirado nauja liuteronybės srovė pietizmas. Jo pradininkai Ph. J. Speneris (1635–1705), A. H. Francke, J. M. Hahnas (1758–1819) ir kiti siekė Bažnyčios ir tikėjimo atsinaujinimo atsigręžiant į liuteronybės ištakas.

Šviečiamajame amžiuje (18 a.) buvo nukrypta į radikalų racionalizmą, universitetuose vyravo kritinė teologija, istorinio Jėzaus tyrimai; žymiausi teologai – F. D. E. Schleiermacheris, A. Ritschlis (1822–89), A. von Harnackas.

19–20 a. teologinės kryptys dažnai keitėsi ar egzistavo viena šalia kitos. Apie 20 a. vidurį įsivyravo neoortodoksija (R. Bultmannas, D. Bonhoefferis) – istoriniu kritiniu metodu paremta teologija, turinti nedaug bendrų bruožų su 17 a. ortodoksija. Tai nebuvo tik liuteroniškas sąjūdis, prie jo daug prisidėjo ir evangelikų reformatų teologas K. Barthas (1881–1968); Vokietijoje evangelikai reformatai ir evangelikai liuteronai buvo sujungti į vieną Bažnyčią. Tai paskatino kai kuriuos liuteronų kunigus ir tikinčiuosius emigruoti, susikūrė konfesinės bažnyčios Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Naujoji liuteronybė apie 20 a. vidurį dar kartą iškėlė Biblijos svarbą, atsiribojo nuo teologinio racionalizmo ir subjektyvizmo, priešinosi bandymui liuteronybę sujungti su kalvinizmu. Nuo 20 a. antros pusės liuteronybei būdinga grįžimas prie M. Liuterio asmens ir teologijos, t. p. dialogas su kitomis tikybomis.

Svarbiausi 19–20 a. teologai – F. A. Philippi (1809–82), H. Sasse (1895–1976), W. Elertas, C. F. W. Waltheris ir kiti.

Liuteronybės idėjos turėjo įtakos I. Kanto, S. Kierkegaard’o, M. Heideggerio ir kitų filosofų pažiūroms. Liuteronybės nuostata per pamaldas vartoti ne lotynų, o vietines kalbas, poreikis skaityti Bibliją gimtąja kalba, mokyklų steigimas siekiant išmokyti žmones katekizmo ir rašto pagrindų, universitetų reformos ir kita paskatino Europos tautų kultūros pažangą.

21 a. pradžioje liuteronybė buvo pagrindinė religija Skandinavijos šalyse, kai kuriose Vokietijos žemėse, Estijoje, Latvijoje. 2015 pasaulyje buvo apie 74 mln. liuteronybės išpažinėjų.

316

Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia

evangelikai

Evangelikų Liuteronų Bažnyčia

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką