litis, labai smarkus lietus. Intensyvumas gali siekti daugiau kaip 5 mm/min., bet nepastovus. Liūtis prasideda ir baigiasi staiga. Kartu su liūtimi dažnai būna perkūnija, škvalas, kruša. Lyja iš storų lietaus kamuolinių debesų vykstant intensyviai konvekcijai.

Palanki sinoptinė situacija frontinei liūčiai kilti – banguojantis šaltasis frontas, ypač kai jo bangose susidaro uždara cirkuliacija. Kai kurios liūtys susijusios su šiltaisiais okliuzijos frontais ir ciklonų centrine dalimi. Nefrontinės (vidujės) liūtys susidaro šiltos ir drėgnos oro masės pripildytuose bariniuose slėniuose, kai būna nepastovi oro stratifikacija, stipri oro tėkmių konvergencija ir konvekcija. Per dieną nuo Žemės paviršiaus oras dar labiau įšyla ir galingais srautais veržiasi į viršų (10–20 m/s greičiu) pasiekdamas net 8–12 km aukštį. Kylančiame ore esantys vandens garai kondensuojasi ir kristalizuojasi, taip sudarydami storus vandeningus kamuolinius lietaus debesis. Kuo stipresnė konvekcija ir storesnis debesis, tuo stipresnė liūtis. Liūties intensyvumas dar priklauso ir nuo debesies įsielektrinimo, nes skirtingą krūvį turintys lašeliai greičiau susilieja ir stambėja (koaguliuoja), todėl perkūnuojant liūtys stipresnės.

liūtis (Berlynas, Vokietija, 2017 06 29)

Po smarkių liūčių upėse kyla poplūdžiai, užliejamos daubos, miestų gatvės, rūsiai, susidaro nuošliaužos, kalnuose – purvo srautai. Smarkiausios ir ilgiausiai trunkančios liūtys būna ekvatorinių sričių kalnuotose vietovėse. Didžiausias per parą iškritęs kritulių kiekis – 1870 mm – užregistruotas 1952 03 16 Reunjono saloje (Indijos vandenynas).

Šylant klimatui liūtys darosi intensyvesnės ir dažnesnės, didėja jų daroma žala. 2021 07 12–15 per liūčių sukeltus potvynius Vokietijos pietvakarinėje dalyje ir Belgijoje žuvo daugiau kaip 200 žmonių.

Lietuvoje

vasaros liūtis

Lietuvoje smarkiausios liūtys būna šiltuoju metų laiku iš pietų atslinkus šiltos ir drėgnos oro masės ciklonams. Dažniausiai trunka nuo kelių iki keliasdešimties minučių. Daugiausiai liūčių pasitaiko birželio–rugsėjo mėnesiais, popietinėmis (15–18 val.) valandomis. Pajūryje kartais liūtys pliaupia ir vakare, nes tuomet dar vyksta intensyvi konvekcija virš jūros. Smarkiausios liūtys užregistruotos 1968 08 25 Kaune (5,6 mm/min.), 1969 07 18 Vilniuje (5,1 mm/min.), 1971 06 11 Pasvalyje (93 mm/val.), 1980 07 02 Sartuose (200 mm/3 val.), 1985 06 01 Pakruojyje (115,2 mm/2 val.), 2007 07 07 Trakuose (86 mm/12 val.), 2009 06 23 Kėdainių apylinkėse (74 mm/4 val.), 2010 06 03 Šakių apylinkėse (78 mm/2 val.), 2011 09 12 Švenčionių rajone (56 mm/val.), 2021 07 06 Vilniuje (79,7 mm/12 val.) ir Alytuje (48,2 mm/2,5 val.).

1163

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką