Liūto rinktinė

Lito rinktnė, Aukštaitijos partizanų junginys (rinktinė), 1946 06–1952 05 kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Priklausė Vytauto apygardai. Suformuota jos vado B. Zinkevičiaus (slapyvardžiai Kalvis, Artojas) įsakymu iš Šarūno (Utenos) rinktinės Gedimino, Mindaugo ir Kęstučio kuopų. Veikė Utenos apskrityje, dalyje Švenčionių, Zarasų ir Rokiškio apskričių. Rinktinę sudarė 3 kuopos (9 būriai). Buvo užmegzti ryšiai su kitomis rinktinėmis ir Vytauto apygardos štabu, rengti vadovaujantys veikėjai, aktyvinama pogrindinė veikla. Jau iš pradžių dėl vidaus kariuomenės puolimų nukentėjo beveik visos rinktinės kuopos. 1946 08 Debeikių vlsč. P. Lukausko sodyboje sovietiniai kareiviai sunaikino bunkerį, kuriame buvo Algimanto kuopos spaustuvės įranga, suėmė laikraščio Partizanų varpas redaktorių P. Lukauską.

Liūto rinktinės partizanai

1946–50 Liūto rinktinė leido laikraštį Laisvės šauklys. 1946–47 dėl sumanaus V. Kaulinio (slapyvardis Miškinis) vadovavimo rinktinė sutvirtėjo, jos teritorijoje suaktyvėjo agitacinė propagandinė veikla. Nuo 1946 pabaigos rinktinės teritorijoje buvo įsikūręs Vytauto apygardos štabas, kurį saugojo rinktinės specialus būrys. 1949 05 čia vyko Algimanto apygardos ir Vytauto apygardos vadovybių pasitarimas. Dalyvaujant Šiaurės rytų Lietuvos srities vadui A. Slučkai (slapyvardis Šarūnas), buvo aptarti partizaninės kovos perspektyvos ir taktikos klausimai. Nutarta stiprinti propagandą prieš prievartinę kolektyvizaciją, smarkiau kovoti su saugumo verbuojamais išdavikais ir agentūra. 1949 vasarą ir rudenį rinktinėje vietoj kuopų buvo sudaryti Bazalto, Rambyno ir Žėručio rajonai. 1950 pradžioje Tauragnų vlsč. ir dalis Daugailių vlsč. perduoti Lokio rinktinei, o Alantos, Inturkės, Molėtų ir Videniškių valsčiai – Didžiosios Kovos apygardai. Nuo 1949 sunkėjo rinktinės veikla, stokota vadovų, vienas štabo pareigūnas turėdavo atlikti net 2–3 funkcijas. Dėl išdavysčių ir suėmimų 1950 03 rinktinės vadas A. Lapienis (slapyvardžiai Pipiras, Demonas) uždraudė priimti naujų kovotojų be jo leidimo.

Žuvus Liūto rinktinės vadui V. Bražeikai (slapyvardžiai Šeduikis, Klajūnas) ir jo adjutantui A. Lauciui (slapyvardis Tigras), nustojo veikti jos štabas, liko tik pavieniai partizanai. Paskutinis jų, A. Kraujelis (slapyvardis Siaubūnas), apsuptas sovietinių saugumiečių ir milicininkų, 1965 03 17 nusišovė.

Rinktinės vadai: 1946 06–08 V. Pakštas (slapyvardžiai Naras, Vaidotas), 1946 08–1947 08 V. Kaulinis, 1947 05–1949 09 J. Markūnas (slapyvardžiai Viesulas, Šiaurys), 1949 10–1951 04 A. Lapienis ir 1951 11–1952 01 V. Bražeika.

1248