lizosomos

lizosòmos (gr. lysis – tirpdymas, atskyrimas + sōma – kūnas), gyvūnų ir grybų ląstelių organelės, kuriose yra daug įvairių hidrolitinių fermentų. Pūslelės formos, 0,2–0,8 µm skersmens. Lizosomas gaubia membrana. Susidaro Golgi komplekse. Skiriamos pirminės ir antrinės lizosomos. Pirminės lizosomos yra tik fermentų talpyklos, kuriose visi fermentai yra neaktyvūs. Antrinės lizosomos (susidaro susiliejus pirminėms lizosomoms su endocitozinėmis vakuolėmis, vadinamosiomis fagosomomis; fermentai aktyvuojami) skaido baltymus, polisacharidus, lipidus, ardo bakterijas, svetimkūnius, skaido ir šalina kenksmingus cheminius junginius. Lizosomos svarbios organizmo imuninėms, uždegiminėms reakcijoms, sukelia autolizę. Lizosomas 1955 atrado C. R. de Duve (Belgija).