lòdžija (it. loggia), atvirojo tipo pastatas arba jo dalis: iš 3 arba 4 pusių atvira dengta patalpa su kolonadomis arba arkadomis. Plito viduriniais amžiais ir Renesanso epochoje Italijos ir Ispanijos architektūroje. Skirta oficialiems susitikimams, iškilmėms, prekybai, poilsiui, vėlesniais laikais – dailės kūriniams eksponuoti (Lanzi lodžija Florencijoje, pradėta 1376, architektas B. di Cione).
2271