lòginis veksmas, loginės formos sukūrimas arba modifikavimas. Atliekamas loginiais operatoriais (simboliais ar jų kombinacija). Loginį veiksmą su operatoriais reguliuoja įvestos taisyklės. Pagrindiniai loginiai operatoriai yra propozicinės jungtys ir kvantoriai. Naujas logines formas sukuria modaliniai (būtina, galima ir kiti), deontiniai (privaloma, draudžiama ir kiti), aksiologiniai (geras, blogas ir kiti) operatoriai. Teiginyje prasmę, į kurią reikia atsižvelgti, sukuria intensionalūs operatoriai, reiškiami įprastinės kalbos žodžiais: žino, abejoja, tiki, prašo, įsako ir kitais. Jais kalbos vartotojai reiškia savo nuostatas, pageidavimus, įsitikinimus ir kita. Episteminė logika tiria žino ir jam artimų operatorių vartojimą, religijos logika yra operatoriaus tiki vartojimo tyrimas, komandų logika – operatorių įsakoma, liepiama vartojimo tyrimas. Intensionaliais operatoriais atliekami loginiai veiksmai vaizduoja, kaip pažįstama, tikima, liepiama, taip pat šių operatorių sukuriamus samprotavimo būdus. Naujas logines formas sukuria kvantorių ir predikatinių kintamųjų vartojimas. Semantinių kategorijų srityje naujų išraiškų iš turimų sudarymo priemonė yra funktorius. Tai išraiška, kuri nebūdama nei vardas, nei teiginys, skirta sudaryti vardą, teiginį arba kitą funktorių. Pavyzdžiui, teiginyje Gėlė kvepia stipriai žodis stipriai sukuria kvepia, o kvepia stipriai yra teiginį kuriantis funktorius – prie jo prijungus žodį gėlė sudaromas teiginys. Funktoriai yra teiginių logikos jungtys, kvantoriai, modaliniai, deontiniai ir kiti operatoriai.
314