Lòkis, skandinavų mitologijoje – pusiau dievas, pusiau milžinas. Kraujo brolybės priesaika susijęs su Odinu. Kartais tapatinamas su Loduru – vienu pirmosios žmonių poros (Asko ir Emblos) kūrėjų. Lokis – egzogaminės santuokos vaisius. Jo tėvas – milžinas Farbautis, motina – deivė Lauvėja (Nalė), broliai – Biuleistas ir Helbindis. Lokis vedė deivę Sigiuną, turėjo 2 sūnus – Narį (Narvį) ir Valį. Su milžine Angrboda sugyveno tris pabaisas – vilką Fenrirą, gyvatę Jormungandą ir mirusiųjų pasaulio valdovę Helę. Mituose sakoma, kad Lokis yra dailus, gudrus, klastingas, piktas, nepastovaus būdo. Gali virsti gyvūnu (moteriškos ar vyriškos lyties), t. p. moterimi. Pasivertęs kumele atsivedė eržilą Sleipnirą, kuris tapo Odino žirgu. Gali akimirksniu atsidurti bet kuriame pasaulio krašte ar mirusiųjų valdose. Daugelio dievus ištikusių negandų kaltininkas. Smalsaudamas dažniausiai pakliūva į milžinų pinkles ir norėdamas ištrūkti pažada atnešti jiems dievų brangenybes, bet vėliau dievų priverstas ar savo valia jas sugrąžina. Dažniausiai būna dievų Odino ir Toro bendražygis. Už Baldro nužudymą prikaustytas prie uolos, ant jo laša viršuje kabančios gyvatės nuodai. Sigiuna laiko virš jo indą ir renka nuodus, bet kai nueina išpilti, nuodai laša Lokiui ant veido, jis purtosi iš skausmo ir todėl kylantys žemės drebėjimai. Per rangnaroką (dievų ir viso pasaulio žūtį) Lokis ir jo pabaisos vaikai ves milžinų pulkus į kovą su dievais. Lokis turi folklorinio juokdario bruožų. Kai kurie mokslininkai (G. Dumézilis) tapatina Lokį su archidemonu, dažniausiai minimu kitų indoeuropiečių tautų mituose. Nėra žinių, kad Lokis garbintas.
2032
Loduras; Askas; Embla