Lòndono karãliškoji draugijà (The Royal Society of London), seniausia Didžiosios Britanijos ir viena seniausių Europos mokslinių draugijų. Apie 1600 narių (2018). Atlieka Didžiosios Britanijos mokslų akademijos funkcijas (veiklą iš dalies finansuoja valstybė), yra Didžiosios Britanijos Mokslo tarybos narė. Londono karališkoji draugija turi 15 skyrių, jų veiklą koordinuoja nuolatinis sekretoriatas, vadovaujamas vykdančiojo sekretoriaus. Draugijai priklauso Edinburgo karališkoji draugija (įkurta 1783) ir Airijos karališkoji akademija (įkurta 1785). Iš privačių fondų Londono karališkoji draugija remia mokslinius tyrimus, teikia mokslines konsultacijas, vykdo visuomenės švietimo programą (rengia viešąsias paskaitas, diskusijas, parodas ir kita). Leidžia 11 mokslinių žurnalų: Philosophical Transactions B, Proceedings B (abu nuo 1934), Notes and Records (nuo 1938), Philosophical Transactions A, Proceedings A (abu nuo 1990), Journal of the Royal Society Interface (nuo 2001), Biology Letters (nuo 2005), Interface Focus (nuo 2008), Open Biology (nuo 2011), Royal Society Open Science (2014), taip pat Biographical Memoirs of Fellows of the Royal Society (nuo 1932). Teikia apdovanojimus (premijas, medalius, prizus). Draugijai vadovauja Taryba (20–24 nariai; vadovauja prezidentas). Draugijoje yra 44 komitetai. Yra 2 viceprezidentai, iždininkas, užsienio reikalų, fizikos mokslų ir biologijos mokslų sekretoriai. Turi biblioteką (įkurta 1661; daugiau kaip 70 000 egzempliorių, seniausias dokumentas – 15 amžiaus 8 dešimtmečio).
1660 Greshamo koledže Londone įkurta Karališkoji draugija, 1662 pavadinta Londono karališkąja draugija, 1663 – Londono karališkąja draugija žinioms apie gamtą tobulinti (The Royal Society of London for the Improvement of Natural Knowledge). Kėlė tikslą atskleisti mokslo tiesas ne cituojant autoritetus, o eksperimentais, atsisakė scholastinio požiūrio į mokslą. Londono karališkosios draugijos steigėjai ir nariai (R. Boyle’is ir kiti) skleidė savo eksperimentų rezultatus visuomenei, kad žmonės juos komentuotų. Siekė paneigti tuometinių alchemikų skleidžiamus mitus. Nuo 1821 Londono karališkosios draugijos nariais tampama ne pagal kilmę, bet pagal praktinę mokslinę veiklą. Žymiausi draugijos prezidentai nurodyti lentelėje.
2271
1