Lòndono lingvstinė mokyklà, kontekstualizmas, viena struktūrinės kalbotyros krypčių. Atsirado 20 a. 4 dešimtmetyje. Pradininkas – J. R. Firthas ir jo mokiniai W. S. Allenas, F. R. Palmeris, M. A. K. Halliday (jis, sukūręs vadinamąją skalių ir kategorijų gramatiką, laikomas Londono lingvistinės mokyklos tąsos, neofirtizmo krypties, atstovu) ir kiti. Londono mokyklai turėjo įtakos britų kalbotyros tradicija tirti vadinamąsias primityvias, egzotiškas kalbas, t. p. etnografo ir antropologo B. Malinowskio, teigusio, kad realaus pasakymo negalima atsieti nuo konkrečių kalbėjimo aplinkybių ir viso žmogaus elgesio kultūrinio konteksto, pažiūros. Pripažinę, kad visuomenė, asmenybė ir kalba yra funkciškai susiję dalykai, Londono lingvistinės mokyklos atstovai siekė sukurti bendrą teoriją, galinčią paaiškinti konkrečių kalbų specifines ypatybes, ir adekvačius struktūrinio bei funkcinio tyrimo metodus. Kontekstas buvo suprantamas kaip abstrakti kategorijų sistema, kurią aprašant svarbu atkreipti dėmesį į kalbos akto dalyvių, realios tikrovės ir kalbos elementų skiriamuosius reikšmingus požymius. Skirtas siauresnis (kalbinis ir situacinis) ir platesnis (visuomeninis ir kultūrinis) kontekstas. Daugiausia buvo domėtasi semantikos ir gramatikos problemomis, todėl kalbinio ir situacinio konteksto vaidmuo, Londono lingvistinės mokyklos atstovų nuomone, yra itin svarbus nustatant kalbos vienetų ir jų klasių reikšmes. Londono lingvistinė mokykla skyrė du reikšmės tipus: formaliąją ir kontekstinę. Reikšmės kontekstualizacija leksikos lygmenyje vadinta kolokacija (tipiškos nuolatinės leksinės žodžio apsuptys, kuriose išryškėja jo polisemiškumas), gramatikos lygmenyje – koligacija (tipiška nuolatinė morfologinė sintaksinė žodžio ar jo formos apsuptis). Buvo išskirtos struktūros ir sistemos sąvokos: struktūra –horizontali, vienmatė (pagrįsta sintagminiais santykiais), sistema – vertikali, daugiamatė (pagrįsta paradigminiais santykiais). Londono lingvistinės mokyklos atstovų nuomone, formalioji ir semantinė kalbos analizė yra neatskiriamos – reikšmė turi būti tiriama palygmeniui, visuose kalbos sandaros sluoksniuose. Kalbos analizę Londono lingvistinės mokyklos mokslininkai rekomendavo pradėti nuo aukštesnių jos sandaros sluoksnių (sintaksės ir leksikos) ir palaipsniui pereiti prie žemesnių.
Londono lingvistinė mokykla turėjo įtakos sociolingvistikos, funkcinės gramatikos ir teksto lingvistikos formavimuisi.
330