Londono Toweris (angl. Tower of London, Lòndono Táueris), architektūros ansamblis Temzės šiauriniame krante. Pasaulio paveldo vertybė (nuo 1988). Užima 7 ha plotą.
Architektūra
Sudaro Baltasis bokštas, įtvirtinimų vidinė ir išorinė sienos. Romaninio stiliaus Baltojo bokšto (aukštis apie 27,5 m, baigtas, manoma, iki 1100; 2011 atlikti fasado valymo darbai) kampuose virš dantytos sienos su šaudymo angomis – 4 bokšteliai: 3 keturkampiai ir 1 apvalus (buvusi Karališkoji observatorija). Bokštą supa įtvirtinimų vidinė siena su 13 bokštų (žymiausi: Kruvinasis, Beauchampo ir Wakefieldo) ir išorinė siena – 6 bokštai ir 2 pusapvaliai bastionai; joje įrengtos ambrazūros pabūklams, išorinė dalis apsupta gynybinių griovių (1845 ansamblį juosiantis griovys nusausintas ir užpiltas).
Londono Toweris (11–16 a.)
Istorija
Londono Toweris, kaip tvirtovė, pradėtas statyti Vilhelmui I Užkariautojui tapus Anglijos karaliumi (1066), baigtas apytiksliai 16 amžiuje. Ansamblis restauruotas 19 a. viduryje (architektai A. Salvinas, J. Tayloras). Per II pasaulinį karą apgriautas, vėliau atstatytas. Londono Toweris naudotas kaip karalių rezidencija, kalėjimas, egzekucijų vieta (čia nukirsdinti humanistas T. More’as, Henriko VIII antroji žmona A. Boleyn, Škotijos jakobitų lyderis S. Fraseris), ginklų sandėlis, zoologijos sodas, lobynas, pinigų kalykla. 19 a. tapo atviras lankytojams (eksponuojama karališkosios brangenybės, regalijos, senoviniai ginklai). Londono Toweryje nuo senų laikų gyvena varnai. Pasak legendos, kol čia gyvens bent 6 varnai, tol laikysis Londono Toweris ir visa karalystė. Nuo 17 a. varnus saugo Karolio II išleistas specialus dekretas.
Šv. Jono koplyčios interjeras
2271