lotỹnai (lot. Latini), Lacijuje gyvenusios indoeuropietiškos senovės italikų gentys. Manoma, 2 tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje į Apeninų pusiasalį atsikėlė protolotynų gentys, naudojančios bronzą (Teramarės kultūra). Lotynai vertėsi gyvulininkyste, žemdirbyste; bendravo su etruskais (jų kultūra lotynams darė didelę įtaką). Su sabinais įkūrė Romos miestą (pasak legendomis paremtų istorijos šaltinių, 754 ar 753 pr. Kr.). 1 tūkstantmečio pr. Kr. pradžioje apie 30 lotynų bendruomenių susivienijo į Lotynų sąjungą, kuriai nuo 6 a. pr. Kr. vadovavo Roma. Per lotynų karus lotynai siekė išsivaduoti iš Romos hegemonijos, bet 338 pr. Kr. romėnai pralaimėjusią Lotynų sąjungą paleido, o lotynų žemes prijungė prie Romos valstybės. Ilgainiui lotynai buvo romanizuoti, bet jų kalbą perėmė visi italikai, ji išstūmė kitas italikų kalbas ir dialektus (etruskų ir ligūrų kalbos buvo visiškai užmirštos). 3 a. pr. Kr. lotynų kalba tapo Romos valstybės kalba, paplito visame Apeninų pusiasalyje, vėliau – visoje Romos imperijoje.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką