Louis Antoine de Saint-Just

de Saint-Just Louis Antoine (Lui Antuanas de Sen Žiùstas) 1767 08 25Decize (prie Nevers’o) 1794 07 28Paryžius, prancūzų revoliucionierius. Kavalerijos kapitono sūnus. 1788 baigė teisę Reimso universitete. 1789 anonimiškai išleido Prancūzijos monarchiją ir aristokratiją kritikuojančią satyrinę epinę poemą Organt, dėl kurios trumpai buvo priverstas slapstytis. Prancūzijos revoliucijos pradžioje buvo Paryžiuje, bet revoliuciniuose įvykiuose nepasižymėjo, grįžo į tėvų namus Pikardijoje, kur tapo nacionalinės gvardijos būrio vadu ir pradėjo politinę veiklą. Nuo 1792 Konvento deputatas nuo Aisne’os departamento; pasižymėjo oratoriaus gabumais, tapo vienu karingiausių montanjarų. 1793 05 iš Konvento išvijus žirondistus tapo Visuomenės gelbėjimo komiteto nariu, vėliau ir Konvento pirmininku. Įtikino Konventą priimti vadinamąjį Ventôse’o dekretą, vieną revoliucingiausių aktų, pagal kurį revoliucijos priešų žemės buvo konfiskuojamos ir perduodamos patriotams. L. A. de Saint‑Justas balsavo už mirties bausmę karaliui Liudvikui XVI, tapo artimu jakobinų lyderio M. Robespierre’o bendražygiu. Rėmė 1793–94 jakobinų teroro politiką, susidorojimą su J.‑R. Hébert’o ir G. Dantono šalininkais, reikalavo bausti mirties bausme ne tik išdavikus, bet visus, kurie entuziastingai neremia revoliucijos. 1794 06 buvo pasiųstas į Belgiją, kur daug prisidėjo prie Prancūzijos kariuomenės pergalių kovose su Austrijos daliniais. 1794 07 nuvertus M. Robespierre’ą Konvento nutarimu suimtas ir kitą dieną nukirsdintas.