Renault Louis (Lui Renò) 1843 05 21Autun 1918 02 08Barbizon (Île‑de‑France’o admin. regionas), prancūzų teisininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1860 baigė Dijono universitetą (literatūros bakalauras), 1861–68 studijavo teisę Paryžiaus universitete. 1868–73 dėstė romėnų ir komercinę teisę Dijono, nuo 1873 – baudžiamąją teisę Paryžiaus universitete (Teisės fakultete), nuo 1874 – ir tarptautinę teisę Laisvojoje politinių mokslų mokykloje (École libre des sciences politiques); profesorius (1873). 1875 tapo Tarptautinės teisės instituto nariu, 1914 išrinktas pirmininku. Nuo 1901 Moralinių ir politinių mokslų akademijos Prancūzijos instituto narys. 1880–1901 leido žurnalą Archives diplomatiques. Nuo 1890 dirbdamas Prancūzijos užsienio reikalų ministro patarėju dalyvavo sprendžiant praktines tarptautinės teisės problemas, atstovavo Prancūzijai daugelyje tarptautinių konferencijų (pvz., 1899 ir 1907 Hagos taikos konferencijose), kuriose kėlė tarptautinės privatinės teisės, jūrų karo reglamentavimo, karinio jūrų laivyno, karinės aviacijos, kariaujančių ir nekariaujančių šalių statuso nustatymo, tarptautinių sandorių sudarymo, 1863 Raudonojo Kryžiaus konvencijos peržiūros klausimus.
Louis Renault
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui kritikavo konvencijos Dėl sausumos karo įstatymų ir papročių nesilaikančias šalis. Kaip Nuolatinio trečiųjų teismo arbitras 1905–13 išnagrinėjo 6 tarptautinio arbitražo bylas. Teisės ir politinių mokslų žurnaluose paskelbė daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių.
Knygos
Svarbiausi veikalai: Tarptautinės teisės studijų įvadas (Introduction à l'étude du droit international 1879), Prekybos teisės rinkinys (Précis de droit commercial 2 t. 1884–85), Prekybos teisės sutartis (Traité de droit commercial 9 t. 1889–99), Prekybos bendrovių sutartis (Traité des sociétés commerciales 1892), Jūrų teisės sutartis (Traité du droit maritime, visi 4 su Charlesu Lyonu-Caenu 1894–96).
Apdovanojimai
Nobelio taikos premija (1907, su E. T. Moneta).