Lozãnos konfereñcija (Lausanne’os konferencija), tarptautinė konferencija dėl Antantės valstybių taikos su Turkija ir Juodosios jūros sąsiaurių režimo. Vyko 1922 11 20–1923 07 24 Lozanoje.
Konferencijoje dalyvavo Didžiosios Britanijos, Graikijos, Italijos, Japonijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų (stebėtojos teisėmis) delegacijos. Bulgarijos ir Sovietų Rusijos atstovams dalyvauti leista tik svarstant Juodosios jūros sąsiaurių režimą.
Lozanos konferencijos dalyviai; priekyje (iš kairės) – Didžiosios Britanijos, Italijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai G. N. Curzonas, B. Mussolini, R. Poincarè
Didžioji Britanija, remiama kitų Antantės šalių, reikalavo demilitarizuoti sąsiaurių zoną, leisti jais plaukioti visų valstybių karo laivams, įvesti tarptautinę kontrolę, kurioje turėtų dalyvauti Antantės valstybių atstovai. Turkija tam buvo bepritarianti, bet dėl nepalankių jai taikos sutarties sąlygų 1924 02 04 derybas nutraukė. Derybos buvo atnaujintos 04 23 Antantei ir Turkijai susitarus dėl abipusių nuolaidų. Buvo pasirašyta Lozanos taika ir sąsiaurių režimo konvencija (07 24, SSRS ją pasirašė 08 01), kuria numatyta demilitarizuoti sąsiaurių zoną, leisti jais plaukioti visų šalių kariniams ir prekybiniams laivams. SSRS konvencijos neratifikavo. 1936 07 Montreux konferencijoje buvo parengta kita konvencija.