Lozãnos lietùvių konfereñcija, lietuvių visuomenės atstovų susirinkimas, 1918 09 05–16 įvykęs Lozanoje.
Lietuvai atstovavo Lietuvos Tarybos nariai A. Smetona, M. Yčas, A. Petrulis, A. Voldemaras, Šveicarijos lietuviams – V. Bartuška, V. Daumantas, J. Gabrys‑Paršaitis, K. Olšauskas, J. Purickis, A. Steponaitis, Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviams – Amerikos lietuvių tarybos įgaliotiniai Juozas Dabužis, B. Mastauskas, K. Pakštas. Konferencijos pirmininkas – K. Olšauskas.
Per Lozanos konferenciją išryškėjo skirtingi požiūriai į Lietuvos valstybės ateitį. Lietuvos atstovai nesutiko pripažinti Lozanos lietuvių konferencijos diktato Lietuvos Tarybai, laikėsi bendradarbiavimo su Vokietija pozicijų (manė, kad dar anksti nutraukti ryšius su ja). Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių atstovai, derindami savo veiklą su Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatais Berne, Lietuvos Tarybos nariams patarė labiau suartėti su Antante, nepritarė monarchinei Lietuvos valstybingumo formai, t. p. siūlė Lozanos lietuvių konferenciją laikyti aukštesne už Lietuvos Tarybą, o šią pripažinti lygiaverte Lietuvių tautos tarybai Šveicarijoje.
Buvo siūlyta sudaryti naują, aukščiausiąją instituciją, priimtiną Antantei ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms, į kurią įeitų visos lietuvių tarybos. Tikėtasi greičiau patraukti Lietuvos Tarybą į Antantės ir Jungtinių Amerikos Valstijų pusę, bet pasiekta priešingo rezultato – konferencijai nepavyko suvienyti Lietuvos ir užsienio lietuvių veikėjų.
1901