Lùcko suvažiãvimas, Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vytauto ir Jogailos susitikimas su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I Lucke Vidurio rytų Europos reikalams aptarti. Vyko 1429 01 09–29. Suvažiavimo vieta iš pradžių buvo numatyti Trakai, vėliau pakeista Lucku, esančiu arčiau Vengrijos. Suvažiavimo iniciatorius buvo Zigmantas I. Jame t. p. dalyvavo Maskvos, Tverės didžiųjų kunigaikščių, popiežiaus, Vokiečių ordino, Bizantijos imperatoriaus, Vokietijos kunigaikščių, Danijos, Moldavijos, Aukso ordos, Riazanės ir kitų pasiuntiniai. Buvo svarstoma kovos su husitais problema (Zigmantas I norėjo pasinaudoti Lietuvos ir Lenkijos jėga bei įtaka kovoje su husitais), Moldavijos padalijimas tarp Vengrijos ir Lenkijos (dėl Moldavijos Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo įsitraukti į karą su Turkija), Vokiečių ordino ir Lenkijos nesutarimai dėl sienų, Danijos konfliktas su Hanza, Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčių unija.
Lucko pilis
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas siūlė taikiai išspręsti husitų klausimą, Zigmantas I – perkelti dalį Vokiečių ordino riterių prie Dunojaus žemupio ginti Europos nuo Turkijos ekspansijos. Nė viena tų problemų iš esmės nebuvo išspręsta.
Suvažiavimo pabaigoje iškilo Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi klausimas. Siūlydamas vainikuoti Vytautą Zigmantas I manė sumažinsiąs po Melno taikos (1422) didėjančią Lenkijos įtaką Vidurio rytų Europoje; tokį planą rėmė ir Vokiečių ordinas, siekdamas suardyti Lenkijos ir Lietuvos Krėvos sutartį (1385). Lietuvos bajorai, norėdami, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė būtų lygiateisė sąjungininkės Lenkijos partnerė, palaikė pastangas paskelbti ją karalyste ir stengėsi paveikti Vytautą, kuris laikėsi atsargiau ir neskubėjo vainikuotis. Lietuvos bajorus rėmė baltarusių ir ukrainiečių bajorai, nepatenkinti lenkų ponų įtaka Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lenkijos ponai, atvykę su karaliumi Jogaila (kartu jis buvo Lietuvos aukščiausiasis kunigaikštis) į Lucko suvažiavimą, griežtai priešinosi Vytauto vainikavimui. Jogaila iš pradžių vainikavimui pritarė; vėliau, savo Tarybos, ypač įtakingo politiko vyskupo Z. Oleśnickio verčiamas, su Lenkijos delegacija iš Lucko išvažiavo ir savo sutikimą atšaukė. 1429 01 29 į Vengriją grįžo ir Zigmantas I. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paskelbimo karalyste klausimas liko neišspręstas.
903