ludtai (angl. Luddites), mašnų daužýtojai, 19 a. Didžiosios Britanijos darbininkų judėjimo, nukreipto prieš mašinų diegimą įmonėse, dalyviai. Pavadinimas nuo išgalvoto darbininko Neddo Luddo, neva 1779 sudaužiusio mezgimo stakles. Judėjimas kilo dėl struktūrinių pramonės pakitimų ir technologinių naujovių, kurios atpigino darbo jėgą ir sukėlė nedarbą. Neramumai prasidėjo 1811 Nottinghamo apylinkėse, kitais metais išplito Jorkšyre, Lankašyre, Derbišyre ir Lesteršyre. Luditai slapta rinkdavosi smuklėse, viržynuose, prisiekdavo, vėliau naktimis laužydavo įmonių savininkų, kurie nepaklusdavo jų reikalavimams, įrenginius. Po užpuolimų luditai išsislapstydavo tarp jiems prijaučiančių vietos bendruomenės narių. Luditai nebuvo nusiteikę būtent prieš mašinas, veikiau tai buvo įmonių savininkų bauginimo priemonė tuo laikotarpiu, kai profesinių sąjungų veikla buvo draudžiama. Dėl luditų organizacijų uždarumo ir veiklos slaptumo vyriausybė su jais nesėkmingai kovojo iki 1816. Iki 1821 luditų vadai buvo išaiškinti, teisiami, daugelis pakarti ar ištremti.
luditai gadina audimo stakles (1844 raižinys iš žurnalo The Penny Magazine)
Luditais ilgainiui imta vadinti industrializacijos, gamybos automatizacijos, vėliau ir kompiuterizacijos priešininkus.