Chmaj Ludwik (Liudvikas Chmãjus) 1888 02 15Głogów Małopolski (Pakarpatės vaivadija) 1959 10 23Varšuva, lenkų filosofijos, religijos ir kultūros istorikas, pedagogikos teoretikas. Filos. dr. (1914).
Išsilavinimas ir pedagoginė veikla
1908–12 Jogailos universitete studijavo klasikinę filologiją ir filosofiją. 1912–38 Krokuvos gimnazijų mokytojas. Nuo 1930 Jogailos universiteto dėstytojas. 1938–39 vadovavo Vilniaus universiteto Pedagogikos katedrai. 1944 suimtas ir įkalintas SSRS. Išleistas 1955 išvyko į Lenkiją. Nuo 1956 dirbo Lenkijos mokslų akademijos Filosofijos ir sociologijos institute; profesorius (1956).
Tyrimo sritys ir veikalai
Išspausdino studijų apie prancūzų 17 a. filosofiją (daugiausia apie R. Descartes’ą ir jo recepciją – Descarteso filosofijos plėtotė / Rozwój filozoficzny Kartezjusza 1930, Okazionalizmas. Genezė ir plėtra / Okazjonalizm. Geneza i rozwój 1937), 17 a. religinį racionalizmą bei socinizmą (rinkinys Lenkų broliai – žmonės, idėjos, įtakos / Bracia Polscy – ludzie, idee, wpływy 1957), Faust Socyn (1962), 20 a. pedagogikos idėjas (Antoni Makarenko 1960, XX a. pedagogikos srovės ir kryptys / Prądy i kierunki w pedagogice XX w. 21962).
Parengė spaudai Varšuvos pijorų istoriją (knyga Historia Domus Varsaviensis Scholarum Piarum 1959). Sudarė ir redagavo studijų apie arijonizmą rinkinį (Studia nad arianizmem 1959). Į lenkų kalbą išvertė R. Descartesʼo, P. Gassendi veikalų.
2452