Lukšia, miestelis Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į rytus nuo Šakių; seniūnijos, parapijos centras. 1243 gyventojai (2021). Per miestelį teka Siesartis ir jo dešinysis intakas Lenkupys. Plentai į Šakius, Lekėčius, Kriūkus.
Lukšiai
Šv. Juozapo bažnyčia. Žemės ūkio, tekstilės gaminių (Gahlert tekstilė), medienos apdirbimo (Vinkšna), glaistytų varškės sūrelių ir sūrių gamybos (Uriga), pieno surinkimo ir perdirbimo (Lukšių pieninė) bendrovės. Paštas, ambulatorija, V. Grybo gimnazija (1866–1907 pradinė rusų kalba, 1907–45 pradinė lietuvių kalba, 1945–48 progimnazija, 1948–53 septynmetė, 1953–2010 vidurinė mokykla; joje mokėsi J. Basanavičius, J. Adomaitis‑Šernas, V. Grybas; veikia mokyklos muziejus), lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (1948). Miestelio centre Atminties koplytėlė (pastatyta 1994; autorius Vidas Cikana). A. Tatarės (pastatytas 1995; autorius Vidas Cikana), J. Pavalkio‑Vijūno (pastatytas 2002), P. Kriaučiūno (pastatytas 2006; autorius Vidas Cikana), stalinizmo aukų (pastatytas 1989), Tauro apygardos vado A. Grybino (slap. Faustas; pastatytas 2005) atminimui paminklai.
Lukšių herbas
Į pietryčius nuo miestelio yra Zyplių dvaras ir parkas, jame yra gamtos paminklas – Zyplių ąžuolas.
Architektūra
Šv. Juozapo bažnyčia Lukšiuose (1877, architektas L. Sałkowskis)
Miestelio planas spindulinis. Neogotikinėje vienbokštėje Šv. Juozapo bažnyčioje (1877, lenkų architektas L. Sałkowskis) yra vertingų skulptūrų (Nukryžiuotasis 19 a. pabaiga–20 a. pradžia), žalvarinis varpas (1786, autorius J. Bellmannas). Prie bažnyčios – medinis stogastulpis (20 a. 4 dešimtmetis, meistras J. Grybas). 19 a. vidurio–20 a. pradžios Zyplių dvaro sodyboje išliko rūmai (1845–55, 1901 perstatant įgavo neobaroko bruožų), 2 oficinos (abi 19 a. vidurys), arklidė (dar vadinama stainia; dabar čia įrengta Zyplių dvaro galerija), ratinė, svirnas (visi 19 a. pabaiga–20 a. pradžia), kiti pastatai; mišraus plano parkas (įkurtas 19 a. viduryje, pertvarkytas 19 a. pabaigoje; vienas didžiausių Lietuvoje).
Siesarties vingio parkas Lukšiuose (centre – monumentas Vartai į kitą tūkstantmetį 2009, skulptorius V. Cikana)
2271
Istorija
Pirmą kartą minimi 1697–1706 Sintautų bažnyčios metrikų knygoje, tada ši vietovė priklausė Veliuonos seniūnijai. 1735 seniūnas A. Chodkevičius įsteigė bažnyčią – Veliuonos filiją. Nuo 1795 Lukšiai tapo Prūsijos iždo nuosavybe. 1807–13 kaimas priklausė Varšuvos kunigaikštystės dvarininko J. Poniatowskio posesijai, vėliau Zyplių dvarą su Lukšiais valdė T. Tiškevičienė, J. Bartkovskis (įkūrė Naujųjų Zyplių dvarą), J. Kučinskienė, T. Potockis (valdė iki 1915). Nuo 1808 Lukšiai tapo parapijos centru. 18–19 a. priklausė Zyplių valsčiui, 20 a. pradžioje–1950 buvo valsčiaus centras. 1839–55 Lukšiuose kunigavo rašytojas A. Tatarė, 1839 jis įsteigė parapinę mokyklą (1866 rusų valdžios uždaryta). Draudžiamąją lietuvišką spaudą platino P. Kriaučiūnas (1885–92 veikė jo knygrišykla) ir kiti knygnešiai. 1877 pastatyta mūrinė neogotikinė bažnyčia, 20 a. pradžioje baigta kurti Zyplių dvaro kompleksą.
Per 1905 revoliuciją valstiečiai išvaikė valsčiaus valdybą, nusavino pinigus, paėmė antspaudą. 1906 kunigas J. Skinkis įsteigė Žiburio draugijos skyrių, 1907 – biblioteką-skaityklą. 1907 įsteigti Šviesos, vėliau – Žagrės draugijų skyriai. 1919–21 Zyplių dvare veikė lenkų iš Seinų išvaryta kunigų seminarija, vėliau iki 1940 – dvimetė žemės ūkio mokykla. 1919–36 Lukšiuose veikė vartotojų bendrovė Mėnesis, 1938–40 – Varpo kooperatyvas. 1941 09 13 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Batiškių miške prie Šakių buvo nužudyti Lukšių žydai. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 5 Lukšių gyventojus. Po II pasaulinio karo Lukšių apylinkėse veikė Tauro apygardos lietuvių partizanai. 1950–94 Lukšiai buvo apylinkės, nuo 1948 – Zanavyko (vėliau – Lenino) kolūkio centras. 1997 patvirtintas Lukšių herbas.
1827 buvo 250, 1884 – 269, 1923 – 412, 1959 – 590, 1970 – 738, 1979 – 1638, 1989 – 1695, 2001 – 1651, 2011 – 1485 gyventojai.
1990
-Zyplių dvaras; -Zypliai; -Naujųjų Zyplių dvaras; -Naujieji Zypliai