lukštintasis lukštas
lùkštas, plonas (0,4–6,5 mm storio) medienos lakštas ar lentelė. Būna drožtinis (drožiamas peiliais), lukštintasis (lukštinamas peiliais) ir pjautinis (pjaunamas pjūklais). Drožtinis lukštas (0,4–1,0 mm storio, 80–200 mm pločio) dažniausiai drožiamas iš gražios spalvos ir tekstūros kietmedžių (riešutmedžio, buko, mahagonio), rečiau – iš ąžuolo ar uosio medienos ruošinių (tašų). Iš pradžių tašai (2–5 m ilgio abipus apipjauti rąstai) apdorojami hidrotermiškai (šutinami garais arba karštame vandenyje), paskui drožiami (peilio ašmenys slenka statmenai medienos plaušui) vertikaliosiomis (slankioja tašas), dažniau horizontaliosiomis (slankioja suportas su peiliais) lukšto drožimo staklėmis. Pagal tekstūrą, kuri priklauso ir nuo tašo padėties staklėse, drožtinis lukštas skirstomas į spindulinį (metinės rievės matomos kaip tiesios linijos, šerdies spinduliai sudaro skersines juosteles) ir tangentinį (metinės rievės panašios į V raidę, šerdies spinduliai lęšių pavidalo).
Drožtinis lukštas labiausiai tinka baldų ar kitų medienos gaminių detalių apdailai, t. p. medinei tarai gaminti. Lukštintasis lukštas (0,55–6,5 mm storio) apvaliuoju drožimu dažniausiai gaunamas iš minkštųjų lapuočių (beržo, drebulės, juodalksnio) ir spygliuočių (maumedžio, pušies, eglės) medienos rąstelių. Lukštinama peiliu pjaunant skersai pluošto sukamą rąstelį, įveržtą tarp dviejų velenų centrų (ar atraminių ritinių) lukštinimo staklėse. Stumiant peilį rąstelio centro link nulupama žievė ir nupjaunama juostinė drožlė – lukštas, kuris prispaudžiamas metaline liniuote (kad nelūžinėtų ir būtų glotnesnis). Geresnės kokybės lukštas gaunamas lukštinant hidrotermiškai apdorotą ir sutankintą (apspaustą) rąstelį. Lukštintasis lukštas yra ne toks vertingas kaip drožtinis ir dažniausiai naudojamas fanerai, sluoksniuotosioms medienos plokštėms, lenktoms klijuotoms baldų detalėms, degtukams, akumuliatorių tarpikliams gaminti. Pjautinis lukštas (būna 0,8–1,2 mm storio lentelės) dažniausiai pjaustomas iš kietmedžių (uosio, ąžuolo, buko, riešutmedžio) medienos. Pjaustoma diskinėmis pjaustymo staklėmis (lukštinimo staklėmis) ir giljotininėmis žirklėmis (kerpant vienas jų peilis nejuda, kitą judina elektrinė, pneumatinė ar hidraulinė pavara). Iš pjautinio lukšto dažniausiai daromos dekoratyvinės dėžutės, intarsijos, muzikos instrumentai. Lietuvoje lukštintasis lukštas gaminamas nuo 1900 Klaipėdos faneros fabrike (nuo 1992 bendrovė Klaipėdos mediena).
lukšto drožimo schema: a – drožtinio, b – lukštintojo; 1 – drožimo peilis, 2 – drožtinis lukštas, 3 – atraminė liniuotė, 4 – peilis, 5 – lukštintasis lukštas