lumbãlinė pùnkcija (lot. lumbus – juosmuo), juosmennė pùnkcija, nugaros smegenų kanalo sienelės (nugaros smegenų kietojo dangalo) pradūrimas.
Daro gydytojas (tik ligoninėje) gulinčiam arba sėdinčiam ir į priekį palinkusiam ligoniui (tokioje padėtyje išsilenkia stuburas ir išsiplečia tarpai tarp slankstelių). Prieš lumbalinę punkciją vietinio veikimo vaistais nuskausminama pradūrimo vieta. Lumbalinė punkcija daroma metaline aštria, bet nesmailiu galu adata, kurios spindis užkimštas metaline viela. Įduriama tarp trečiojo ir ketvirtojo arba tarp ketvirtojo ir penktojo stuburo juosmeninės dalies slankstelių. Adata lėtai stumiama, kol spragteli – tai reiškia, kad adata pradurtas kietasis smegenų dangalas. Po to prijungiamas skysčio spaudimo matavimo aparatas, išmatuojamas smegenų skysčio slėgis. Skysčio srovė nukreipiama į mėgintuvėlį, skystis apžiūrimas ir siunčiamas tirti į laboratoriją. Jeigu reikia, į stuburo kanalą suleidžiama vaistų (anestetikų, antibiotikų). Lumbalinė punkcija padeda nustatyti smegenų ligas, traumą, naviką ir juos gydyti. Naudojama atliekant spinalinę nejautrą.
vaikui, atliekama lumbalinė punkcija, įtarus meningitą