Lungšãno kultūrà (Lung‑shano kultūra), vėlyvojo neolito archeologinė kultūra.
Buvo paplitusi trečiame tūkstantmetyje–antro tūkstantmečio prieš Kristų pabaigoje dabartinėje Šiaurės Kinijoje: Huanghės upės baseine ir Geltonosios jūros pakrantėje. Susiklostė iš Jangšao kultūros. Pavadinta C. T. Wu kasinėtos Lungšano gyvenvietės (Šandongo provincija), kurioje aptikti pirmieji kultūrai būdingi radiniai, vardu. Žmonės gyveno žemės pylimais ir grioviais įtvirtintose gyvenvietėse. Vertėsi žemdirbyste (augino ryžius, soras) ir gyvulininkyste (laikė kiaules, galvijus, avis, ožkas). Naudojo gludintus akmeninius įrankius.
Lungšano kultūrai būdinga įvairių formų ir dydžių lipdyta ir žiesta juoda glazūruota keramika; rasta aukšta kojele vazų, indų su trimis kojelėmis, puodų. Pagal keramikos gamybos būdą skiriamas ankstyvasis (3000–2600 pr. Kr.) ir vėlyvasis (2600–2000 pr. Kr.) laikotarpiai; vėlyvuoju laikotarpiu plito žiesta keramika. Šios kultūros juodosios keramikos aptinkama ir Jangdzės, Gangdziango bei Sidziango upių slėniuose, Taivane. Lungšano kultūros gyvavimo laikotarpiu prasidėjo socialinis visuomenės skaidymasis.