Luojang (Luoyang, Luojángas), miestas Kinijos vidurinėje dalyje, Henano provincijoje, į vakarus nuo Džengdžou, prie Luohės upės (Huanghės intakas).
2,23 mln. gyventojų (2020). Plentai ir geležinkeliai į Pekiną, Uhaną, Sianą. Oro uostas (į šiaurės vakarus nuo Luojango). Žemės ūkio mašinų, kasybos įrenginių, rutulinių guolių gamyba, medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio kaučiuko, farmacijos), statybinių medžiagų (cemento), tekstilės (medvilnės), maisto pramonė. Dekoratyvinių šviestuvų gamybos dailieji amatai. Prie Luojango kasama akmens anglys, spalvotųjų metalų rūdos. Luojango universitetas. Viena seniausių Kinijoje Baltojo žirgo (Pai‑ma‑ssu) budistų šventykla (1 a.; rekonstruota ir išplėsta Mingų dinastijos laikotarpiu). Luojango, kapaviečių muziejai. Vangčengo parkas. Į pietus nuo Luojango yra Longmeno urvai, Šaolino šventykla (pastatyta 5 a., vėliau daug kartų perstatyta).
Istorija
Pasak legendos, Luojangas įkurtas 1108 prieš Kristų. Keletą kartų keitė pavadinimą. 770–516 pr. Kr. Džou, 25–220 po Kr. Rytų (Vėlyvosios) Hanų (tuo metu čia buvo įkurtas pirmasis Kinijoje universitetas), 265–316 Vakarų Dzinų, 386–534 Šiaurės Vėjų, 10 a. Vėlyvosios Tangų dinastijos sostinė. Vėliau apskrities centras. Išliko daug įvairių epochų (ypač 10 a. po Kr.) senovinių paminklų: miesto gynybinės sienos, rūmai, šventyklos, mauzoliejai. 20 a. antroje pusėje tapo dideliu pramoniniu centru.