Luristãnas (Luristan, Lorestān), Lorestãnas, Vakarų Irano ostanas (provincija) ir istorinė sritis. Plotas 28 400 km2. 1,7 mln. gyventojų (2002). Gyvena daugiausia persai ir lūrai (pastarieji atsikėlė 10–9 a. pr. Kr.; iš čia Luristano pavadinimas); dalis jų – pusiau klajokliai. Svarbiausias miestas ir administracinis centras – Khorramabadas. Per Luristaną teka Karuno, Kaškano ir kitos upės. Slėniuose auginami javai (kviečiai, miežiai, ryžiai), vilnamedžiai, citrinmedžiai. Aukštumose ganomos ožkos, avys. Kasama geležies rūda ir molibdenas; gaminamas cementas, apdirbama oda, medvilnė. Per Luristaną eina Abadano–Teherano geležinkelis ir plentas, Chuzistano–Teherano naftotiekis.
-Louristan
Istorija
Trečiame tūkstantmetyje–7 a. pr. Kr. (su pertraukomis) dabartinio Luristano teritorija priklausė Elamo valstybei. 7 a. pr. Kr. Luristanas atiteko Medijai. 553–550 pr. Kr., Medijai žlugus, Luristaną užvaldė Achaimenidų Persija. 330–328 pr. Kr. Luristaną, kaip ir visą Persiją, užėmė Aleksandras Makedonietis. Nuo 301 pr. Kr. sritis priklausė Seleukidų valstybei. Plito helenistinė kultūra. 2 a. pr. Kr. viduryje Luristaną užvaldė Partų valstybė. 3 a. po Kr. pradžioje, žlugus Partų valstybei, atiteko Sasanidų Persijai. 7 a. viduryje Luristaną, kaip ir visą Persiją, užėmė arabai. Vietos gyventojai greitai priėmė islamą. 13 a. viduryje Luristaną užkariavo mongolai. Nuo 1503 priklausė Sefevidų valstybei, 1724–32 Osmanų imperijai, vėliau vėl Persijai (dabar Iranas).