Lützeno mūšis (Liùceno mšis), Trisdešimties metų karo (1618–48) mūšis. Vyko 1632 11 16 prie Lützeno (netoli Hallės). Švedijos kariuomenė (18 500 žm., vadas Gustavas II Adolfas) sumušė Šventosios Romos imperijos kariuomenę (18 500 žm., vadas A. von Wallensteinas). Per mūšį žuvus Gustavui II Adolfui, vadovavimą švedams perėmė kunigaikštis Bernhardas Veimarietis. Per Lützeno mūšį Švedijos kariuomenė neteko 3000, Šventosios Romos imperijos – apie 6000 žmonių. Švedijos pergalę lėmė jos kariuomenės kokybinis pranašumas po Gustavo II Adolfo reformų – ji buvo geriau ginkluota (2/3 pėstininkų turėjo šaunamąjį ginklą – muškietas, jos pulkai – po 2 lauko artilerijos pabūklus) ir apmokyta, drausmingesnė, naudojo tada progresyvią linijinę taktiką.
1412