Lydà (bltr. Ліда, Lida; rus. Лида, Lida), miestas Baltarusijos vakaruose, Gardino srityje, į vakarus nuo Minsko; rajono centras.
102 700 gyventojų (2020).
Geležinkeliai į Gardiną, Vilnių, Maladečiną, Baranovičius. Žemės ūkio mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, elektrotechnikos, chemijos (dažų, lako, plastikų), statybinių medžiagų, baldų, optikos, stiklo, poligrafijos, avalynės, maisto (mėsos, alaus, pieno) pramonė; geležinkelio riedmenų remonto įmonės. Prie Lydos kasamos durpės. Kraštotyros muziejus. Planetariumas.
Architektūra
Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia Lydoje (1770, architektas J. K. Glaubicas)
1328 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino iš akmens riedulių ir plytų mūro pastatydinta Lydos pilis. Barokinė Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia (1770, architektas J. K. Glaubicas, jo, manoma, ir interjeras), kurioje saugoma Dievo Motinos su Kūdikėliu ikona (viena seniausių Gardino sr.). Rotondinė vėlyvojo klasicizmo Šv. Juozapo bažnyčia su varpine (1825, apie 1860 rekonstruota, architektas T. Tišeckis, nuo 1996 Šv. arkangelo Mykolo soboras), senasis alaus daryklos pastatas (19 a. pabaiga), geležinkelio stotis (19 a. pabaiga–20 a. pradžia).
2271
Istorija
Manoma, Lyda pradėjo kurtis 1180. 13 a. viduryje–1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1323–28 Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pastatyta mūrinė pilis. Ją ir Lydos apylinkes 1392 ir 1394 puldinėjo kryžiuočiai (iki 15 a.) ir mongolai-totoriai (paskutinį kartą Krymo totoriai 1506).
15–16 a. Lyda buvo svarbus amatų ir prekybos centras. Nuo 1413 Lyda priklausė Vilniaus vaivadijai, nuo 1568 apskrities centras. 1590 gavo Magdeburgo teises. 1672 pastatytas karmelitų, 1757 – pijorų vienuolynas. 1756–1834 Lydoje veikė pijorų kolegija.
17 a. antroje pusėje prasidėjo Lydos ekonominis nuosmukis. Per Šiaurės karą (1700–21) Lyda 1702, 1706, 1708 buvo užimta Švedijos kariuomenės. Lydos miestas ekonomiškai atsigavo tik 18 a. viduryje. Nuo 1795 Lyda priklausė Rusijos imperijai, buvo Slanimo (1795), Lietuvos (1797), Gardino (1801) gubernijų apskrities centras. 1826 ir 1843 nukentėjo nuo gaisro.
Nuo 1842 Lyda – Vilniaus gubernijos apskrities miestas. 1862 nutiestas geležinkelis į Vilnių, 1884 geležinkelio linija Vilnius–Luninecas, 1907 Maladečina–Mastai. 1872 įsteigtas telegrafas. 1891 gaisras sunaikino Lydos centrą. 1897 įkurtos Lydos bajorų ir apskrities dviklasės mokyklos.
1899 įkurta ligoninė, 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje ketaus liejyklos, lentpjūvės; klestėjo vadinamųjų Lydos kuparų verslas. 1901 įsteigtos berniukų ir mergaičių gimnazijos. 1915–18 pabaigoje Lydą buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė.
1921–39 buvo valdoma Lenkijos. 1928 Lydoje lenkai bandė suformuoti J. Plečkaičio legioną Lietuvos Respublikos valdžiai nuversti; į jį užsirašė 76 lietuviai. Nuo 1939 Lyda priklauso Baltarusijai (1941–44 Lydą buvo užėmusi Vokietijos kariuomenė). Po II pasaulinio karo Lydos miestas plėtojamas pagal 1955, 1963 ir 1974 priimtus bendruosius planus.
2338
Lietuviai
Lyda priklauso lietuvių etninėms žemėms. P. Gaučas, J. Ochmańskis 12 a. lietuvių kalbos ribą vedė už Zietelos (50 km į pietus nuo Lydos). Čia buvo vienas suslavintų (nuo Naugarduko ir Gardino pusės) lietuvių kalbos ploto kyšulių.
16–18 a. Lydos apylinkių dvarų inventoriuose bei karališkųjų miškų ordinacijose minimi daugiausia lietuviški vietovardžiai ir lietuviškos valstiečių pavardės. 19 a. pradžioje dauguma Lydos ir jos apylinkių gyventojų t. p. dar kalbėjo lietuviškai.
Nuo 19 a. antros pusės Lyda ir jos apylinkės tarp Bielyčios ir Kruopos pamažu gudėjo ir lenkėjo (per bažnyčias ir mokyklas). Dvarykščių, Kruopos, Voverių apylinkėse daugelis kaimų pavadinimų – lietuviški. 1862 N. Lebedkinas Lydos apylinkėse užrašė 62,2 % lietuvių katalikų, 18,9 % lietuvių stačiatikių, 22,6 % baltarusių ir 7,2 % lenkų.
1921–39 Lydos apylinkėse veikė lietuvių mokyklos (daugiausia Žirmūnų, Rodūnios, Eišiškių ir Benekainių valsčiuose). 1940 buvo įsteigti lietuvių komitetai Lydoje, Rodūnioje, Jurotiškėse ir kitose gyvenvietėse. Buvo įkurta lietuvių mokyklų. 1942 įkurtas Lydos lietuvių komitetas (pirmininkas V. Vilčinskas). Nuo 1995 Lydoje atkurta ir veikia lietuvių bendruomenė Rūta (pirmininkė M. Stakutytė‑Mitiukevič, daugiau kaip 100 narių), kuri 1998 suorganizavo lietuvių sekmadieninę mokyklą, rengia koncertus, minėjimus. Pamaldas lietuvių kalba Lydoje laiko kun. J. Gaveckas. 1999 duomenimis Lydoje gyvena 264, Lydos rajone – 57 lietuviai.
L: Lydos krašto lietuviai 2 t. Kaunas 2002; Pamjat´. Lidskij rajon. Minsk 2004.
2392