lýdymasis, pusiausvirasis kietosios medžiagos virtimas skysčiu. Pirmosios rūšies fazinis virsmas. Medžiagai lydantis sunaudojama lydymosi šiluma, padidėja sistemos entropija. Grynosios kristalinės medžiagos lydosi pakaitintos iki lydymosi temperatūros (Tl), priklausančios nuo slėgio. Grynųjų metalų Tl normaliomis sąlygomis yra nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kelvinų. Jei lydantis padidėja sistemos tūris, tai didinant slėgį Tl aukštėja, jei tūris sumažėja (ledo, Bi, Ga), tai didinant slėgį Tl žemėja (Clapeyrono ir Clausijaus lygtis). Apibrėžta Tl yra svarbus grynosios medžiagos kristalinės sandaros požymis, skiriantis ją nuo amorfinio kietojo kūno, neturinčio apibrėžtos Tl; šie kaitinami pamažu virsta skysčiu. Pagal kietojo kūno sandaros modelį, temperatūrai aukštėjant didėja kūno atomų virpesių apie mechaninės pusiausvyros padėtis amplitudė, kuri pasiekus Tl taip padidėja, kad nutrūksta atomų ryšiai ir kietasis kūnas suyra. Dauguma daugiasandžių kietųjų kūnų (lydiniai, kietieji tirpalai) esant pastoviam slėgiui lydosi tam tikrame temperatūros intervale, priklausančiame nuo medžiagos sudėties. Skystieji kristalai į izotropinę skystąją būseną pereina tarpsniais, atitinkančiais kristalo irimo tarpsnius. Lydymasis svarbus gamtoje (sniego, ledo lydymasis), juo naudojamasi gaunant grynuosius metalus, suteikiant kietajam kūnui norimą formą ir kita.
2469