lygýbė, du skaitiniai arba algebriniai reiškiniai, sujungti lygybės ženklu (=). Pvz., 4 + 3 = 7, ax2 + bx + c = 0. Lygybė būna 2 tipų: tapatybės ir lygtys. Visos skaitinės lygybės yra tapatybės, o iš raidinių tik tos, kuriose vietoj raidžių galima įrašyti bet kurią skaitinę reikšmę, ir lygybė yra teisinga, pvz., (a + b)(a – b) = a2 – b2; lygtys – kai vietoj raidžių gali tikti tik tam tikros skaitinės reikšmės, vadinamos lygčių šaknimis, pvz., lygybei 2x + 1 = 9 tinka tik reikšmė x = 4. Lygybei galioja refleksyvumo dėsnis: jei A = B, tai B = A.
Lygybės ženklą 1557 pirmasis pradėjo vartoti matematikas R. Recorde’as.
583