Maastricht (Mãstrichtas), miestas Olandijos pietryčiuose, netoli Belgijos sienos, prie Maso (Maaso) upės; Limburgo provincijos centras.

Maastrichto senamiestis prie Maso upės; Šv. Servacijaus tiltas

Plotas 60 km2. 121 600 gyventojų (2019). Pietų Limburgo konurbacijos (plotas apie 660 km2, apie 600 000 gyventojų) didžiausias miestas; konurbacijai dar priklauso Heerlenas, Kerkradė, Sittardas, Geleenas. Su Pietų Limburgu rytuose ribojasi Vokietijos miestas Aachenas, pietuose – tankiai gyvenamas Belgijos regionas (didžiausias jo miestas Lježas).

Upių uostas; prie Maastrichto susikerta keletas laivybinių kanalų (Alberto, Zuid‑Willemsvaarto ir kiti). Geležinkeliai ir plentai į Venlo, Lježą (Belgija), Aacheną (Vokietija).

Greitasis geležinkelis į Briuselį (nuo 2006 pabaigos). Bendras Maastrichto ir Aacheno oro uostas. Cemento (seniausia Olandijoje cemento gamykla), stiklo, keramikos, chemijos, popieriaus (Koninklijke Nederlandse Papierfabrieken), elektrotechnikos, elektronikos, siuvimo, poligrafijos, maisto (cukraus, tabako, alaus) pramonė; upių laivų statyba.

Tarptautinės mugės (Europos dailės, baldų, žemės ūkio). Europos konferencijų centras. Turizmas. Universitetas (įkurtas 1976), architektūros, dailės akademijos, konservatorija. Miesto biblioteka. Meno, gamtos istorijos, keramikos, spaustuvės, romėnų pirčių, kiti muziejai. Netoli Maastrichto yra kreidingos klinties (čia ji buvo kasama nuo antikos laikų) kasinių tinklas (ilgis apie 160 kilometrų). 19 a. pradžioje klintyje rasta mozazaurų (Mosasauridae) griaučių. Maastricchto vardu vadinamas kreidos sistemos aukštas – mastrichtis.

2271

Architektūra

Vrijthofo aikštė Maastrichte: iš kairės – Šv. Jono bažnyčia (15 a.), Šv. Servacijaus katedra (10–15 a.), senoji sargybinė (17 a.)

Švenčiausiosios Jėzaus Širdies bažnyčia Maastrichte (1921–53, architektai Alphonsas Boostenas, Josas Ritzenas)

Išliko dalis senojo miesto įtvirtinimo sienų – Pragaro vartai (1229), Šv. Petro fortas, 16–18 a. bastionai. Tėvo Vinko bokštas (apie 1350) – antrosios vidurinių amžių miesto sienos (14 a.) dalis. Seniausias Olandijoje Šv. Servacijaus tiltas (1298, 1683 rekonstruotas). Romaninė Šv. Servacijaus katedra (6 a., perstatyta 10–13 a., 13 a. pirmoje pusėje pristatyta pirmoji Olandijoje gotikinė konstrukcija – portalas, 14–15 a. gotikinės koplyčios ir pietinis transeptas; Šv. Servacijaus kapas), Švč. Mergelės Marijos bazilika (10–12 a., 15 a. pristatyta galerija, 12 a. choras, yra kriptų). Gotikinės bažnyčios: dominikonų (apie 1280), Šv. Mato (14 a.), Šv. Jono (15 a.), barokinė augustinų (1661), neoromaninė Šv. Lamberto (1916, architektas J. H. H. van Groenendaelis). Gotikiniai Teismo rūmai (15 a.), renesansinė Ispanijos gubernatoriaus rezidencija (16 a., dabar miesto muziejus), barokinė rotušė (1664, architektas P. Postas), gyvenamieji namai (16–18 amžius).

2271

Istorija

Nuo pirmo tūkstantmečio prieš Kristų vidurio čia gyventa keltų. Antikiniais laikais buvo romėnų gyvenvietė Trajectum ad Mosam (prie Maso). 382–721 vyskupijos centras. 1204 gavo miesto teises, vėliau priklausė Brabanto kunigaikščiams, nuo 1284 jų ir Lježo vyskupų valdytas bendrai, buvo strateginė tvirtovė, daug kartų apsiaustas. 1579 miestą užėmė Ispanijos kariuomenė (dauguma gyventojų išžudyta), 1632 jį atkariavo princas Frydrichas Henrikas Oranietis, vėliau Maastrichtas bendrai valdytas Lježo vyskupų ir Olandijos. 1673–79, 1748, 1794–1815 Maastrichtą buvo užėmusi Prancūzijos kariuomenė. 1815–30 priklausė Nyderlandų karalystei, nuo 1839 – Olandijai (1830–39 Maastrichto tarptautinis statusas nebuvo apibrėžtas). 1940 tapo pirmuoju Olandijos miestu, kurį per II pasaulinį karą užėmė Vokietijos kariuomenė, 1944 – pirmuoju Olandijoje, kurį išvadavo Sąjungininkai. 1992 čia pasirašyta Europos Sąjungos steigimo sutartis (Maastrichto sutartis).

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką