Maastrichto sutartis (Mãstrichto sutarts), Euròpos Sjungos sutarts, 1992 02 07 dvylikos Europos Bendrijos valstybių narių (Airijos, Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos) įgaliotųjų atstovų Maastrichte pasirašyta sutartis (įsigaliojo 1993 11 01), kuri įteisino Europos Sąjungą. Maastrichto sutartis numatė šiuos tikslus: skatinti tolygią ir nuolatinę ekonominę bei socialinę pažangą, ypač kuriant Ekonominę ir pinigų sąjungą, tvirtinti Europos Sąjungos tapatybę tarptautinėje arenoje, stiprinti valstybių narių piliečių teisių ir interesų apsaugą, glaudžiai bendradarbiauti teisingumo ir vidaus reikalų srityse, išlaikyti teisinės sistemos vientisumą. Suteikė Europos Sąjungos Vadovų Tarybai aukščiausią Europos Sąjungos politinės vadovybės statusą. Nustatė bendro sprendimų priėmimo procedūrą, kuri suvienodino Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Vadovų Tarybos galias priimant sprendimus penkiolikoje politikos sričių (vidaus rinkos, mokslinių tyrimų, aplinkosaugos, vartotojų, švietimo, sveikatos ir kitose).

akmeninis paminklas priešais įėjimą į Limburgo provincijos vyriausybės pastatą Maastrichte, skirtas Maastrichto sutarties pasirašymui 1992 02 07

Nustatė Europos Sąjungos trijų dalių (vadinamųjų ramsčių) struktūrą: tai Europos bendrijos (Europos anglių ir plieno bendrija, Europos ekonominė bendrija, arba Europos Bendrija, ir Europos atominės energetikos bendrija – Euratomas), bendroji užsienio ir saugumo politika bei bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Maastrichto sutartimi nubrėžtos gairės bendrai valiutai įvesti (Maastrichto konvergencijos kriterijai). Sukurtos bendros politikos sritys: bendra pramonės, transeuropinių tinklų, vartotojų apsaugos, sveikatos ir švietimo politika. Europos bendrijos, arba pirmasis ramstis, išsaugo tokią politinę ir institucinę sandarą, kurioje Europos Komisija yra aukščiausia valdžia, o Europos Parlamentas kai kuriose srityse priima teisės aktus kartu su Europos Sąjungos Vadovų Taryba. 1993 įsigaliojus Maastrichto sutarčiai Europos Sąjungos šalys narės ėmė siekti ekonominės ir valiutų sąjungos, parengė bendros valiutos euro įvedimo iki 2002 01 01 planą. Maastrichto sutartis nustatė, kad bendras valstybės narės biudžeto deficitas negali viršyti 3 % BVP, valstybės skola negali būti didesnė nei 60 % BVP. Maastrichto sutartis nenumato, kad Europos Sąjunga įgis teisinį subjektiškumą.

Ši sutartis papildė galiojančias Europos Bendrijos steigimo sutartis: teisiškai fiksuota pagarba tautinei valstybės narės tapatybei, pagrindinės žmogaus teisės pripažintos bendruoju Europos teisės principu, įsteigta Europos Sąjungos pilietybė, apibrėžtas subsidiarumo principas, numatyta Ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindiniai ypatumai ir įgyvendinimo tvarka, nutarta įsteigti Europos centrinį banką, numatyta išplėsti Europos bendrijų kompetenciją naujose srityse. Įsteigtas Sanglaudos fondas, numatyti bendros užsienio ir saugumo politikos tikslai, jos taikymo sritys, veikimo būdai ir priemonės, Vakarų Europos Sąjunga apibūdinta kaip neatskiriama Europos Sąjungos plėtros dalis, numatyta valstybių narių diplomatinių ir konsulinių atstovybių bendradarbiavimas, bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse tikslai, mastas, veikimo būdai ir priemonės, nutarta įkurti Europolą, pasirašytas Socialinės politikos protokolas ir susitarimas, garantuojantis visų valstybių narių (išskyrus Didžiąją Britaniją) bendradarbiavimą užimtumo, gyvenimo ir darbo sąlygų bei socialinės gerovės srityse.

Pritaikytas naujas sprendimų priėmimo būdas – bendro sprendimo procedūra, suteikianti daugiau galios Europos Parlamentui (ji taikoma laisvo asmenų judėjimo, įsisteigimo laisvės, bendrosios rinkos, mokslo tiriamųjų programų, švietimo, kultūros, vartotojų apsaugos ir kitose srityse), bendradarbiavimo procedūra imta taikyti pagalbos kitoms šalims, konkurencijos, gamtosaugos ir kitose srityse, pritarimo procedūra taikoma ir pilietybės, struktūrinių fondų pertvarkymo srityse, t. p. nustatant Europos Sąjungos institucijų rinkimų sistemą, Europos centrinio banko įtaką ir sudarant ypač svarbias tarptautines sutartis.

Nustatyti Europos Sąjungos institucijų sistemos pakeitimai: suvienodinta Europos Komisijos ir Europos Parlamento kadencijų trukmė, nustatyta Europos Parlamento teisė balsuoti dėl pasitikėjimo skiriamais Europos Komisijos nariais, įsteigta konsultacinė institucija – Regionų komitetas, numatyta Europos Parlamento skiriamo ombudsmeno (kontrolieriaus) pareigybė.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką