maca

macà (hebr. mazzāh), neraugintos tešlos duona, judėjų valgoma švenčiant išvadavimo iš Egipto nelaisvės šventę Pesachą. Maca minima Išėjimo knygoje (Iš 12): izraelitai kepė neraugintus papločius iš tešlos, kurią nešėsi iš Egipto. Ji buvo nerauginta, nes varomi iš Egipto izraelitai negalėjo delsti, maistu kelionei jie nebuvo apsirūpinę. Maca kepama dažniausiai iš kvietinių, gali būti kepama ir iš miežinių, ruginių, avižinių miltų. Kunigų knygoje (Kun 2, 4–13) nurodyta, kad maca turi būti aukojama, bet po Jeruzalės šventyklos sugriovimo maca valgoma tik per Pesachą.