de Scudéry Madeleine (Madlena de Skiuder) 1607 11 15Havras 1701 06 02Paryžius, prancūzų rašytoja. G. de Scudéry sesuo. Viena žymiausių preciozinės literatūros barokinio romano autorių, vadinama naująja Sapfo. Atvykusi su broliu G. de Scudéry į Paryžių tapo nuolatine markizės de Rambouillet salono lankytoja, 1652 įkūrė savo literatūrinį saloną, kuris ilgai diktavo preciozinio stiliaus taisykles. Jame lankėsi žymūs rašytojai F. de La Rochefoucauld, M.‑M. de La Fayette, M. de Sévigné ir kiti.
Madeleine de Scudéry (nežinomas dailininkas, 17 a., Havro miesto biblioteka)
1642 išleido Įžymių moterų rinkinį (Recueil des femmes illustres). Romanuose (juos leido brolio vardu) Ibrahimas, arba Didysis Paša (Ibrahim, ou l’Illustre Bassa 4 t. 1641), Artamenas, arba Didysis Kyras (Artamène, ou le Grand Cyrus 10 t. 1649–53), Klelija (Clélie 10 t. 1654–61) po egzotiškomis veikėjų kaukėmis amžininkai nesunkiai įžvelgė to laikotarpio žmones, Frondos atstovus ir jų vadą princą L. II de Condé (M. de Scudéry buvo jų šalininkė), vyrauja meilės tema, subtiliai tyrinėjama vidinis gyvenimas, melancholijos, liūdesio, apmąstymų būsenos, kurias vėliau išplėtojo J.‑J. Rousseau. Romane Artamenas, arba Didysis Kyras veikėjos Sapfo lūpomis M. de Scudéry pasisakė prieš santuoką, kuri esanti tironijos forma (pati M. de Scudéry liko netekėjusi). Klelijoje išspausdintas Švelnumo salos žemėlapis (Carte du Tendre) – savotiškas vadovas po meilės ir galantiškumo šalį, primenantis Rožės romano 1 dalies kurtuazines alegorijas.
17 a. jos romanai turėjo didžiulį pasisekimą, buvo išversti į daugelį Europos kalbų, o Artamenas, anot kai kurių tyrinėtojų, – į arabų kalbą. M. de Scudéry – pirmoji moteris, gavusi Prancūzų akademijos premiją už iškalbą (prix de l’éloquence). Dar išleido Pokalbius (Conversations 10 t. 1680–82), kur sąmojingo pašnekesio forma dėstomi galantinio preciozinio elgesio ir kalbos reikalavimai. Molière’as pašiepė M. de Scudéry savo komedijų Juokingosios pamaivos ir Mokytos moterys personažų paveikslais.
Georges de Scudéry
510