Madhja Pradeš (hindi Madhya Prades, angl. Madhya Pradesh, Mãdhja Pradèšas), valstija Indijos vidurinėje dalyje, Indostano pusiasalio šiaurėje. Plotas 308 252 km2. 68,8 mln. gyventojų (2008). Centras – Bhopalis (1,7 mln. gyventojų, 2008). Kiti didesnieji miestai (mln. gyventojų, 2008): Indauras (1,77), Džabalpuras (1,05), Gvalijaras (0,92). Oficiali kalba – hindi; dar kalbama marathų ir urdu kalbomis. Gyventojų vidutinis tankis 223 žm./km2. Miesto gyventojų apie 25 %.
Madhja Pradešas užima Dekano plokščiakalnio šiaurinę dalį su Vindhjos ir Satpuros kalnagūbriais, kuriuos skiria Narmados upės tektoninė įduba. Šiaurės vakaruose yra Malvos plynaukštė, šiaurėje – Indo–Gango lygumos pakraštys. Tropinis musoninis klimatas. Žiemą (lapkričio–vasario mėn.) temperatūra nuo 10 °C iki 27 °C, vasarą (kovo–gegužės mėn.) – 29–48 °C, lietinguoju laikotarpiu (birželio–rugsėjo mėn.) – 19–30 °C. Per metus iškrinta apie 1200 mm kritulių (90 % kritulių iškrinta lietinguoju laikotarpiu). Didžiausios upės – Narmada, Mahanadi, Tapti. Dirvožemiai daugiausia verstžemiai, Madhja Pradešo šiaurinėje ir rytinėje dalyje – geltonžemiai. Miškai užima 31 % teritorijos. Didžiausi nacionaliniai parkai – Kandhos ir Bandhavgarho (juose yra tigrų rezervatai). Po 2000, nuo Madhja Pradešo atskyrus Čhattisgarho valstiją, kasybos pramonės reikšmė sumažėjo. Kasama mangano (Madhja Pradešo mangano rūdos rajonas), geležies, vario rūdos, boksitas, marmuras, dolomitas, žėrutis (prie Balaghato), asbestas, deimantai (Panos deimantų rajone), akmens anglys, klintis, kalcitas, fosforitas, ochra. Elektros energiją gamina šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės. Juodoji metalurgija (Korboje), žemės ūkio mašinų, automobilių (Indaure), dviračių, laikraštinio popieriaus gamyba, tekstilės (šilko, medvilnės), chemijos (Bhopalyje), statybinių medžiagų (cemento), elektronikos (optinio pluošto), telekomunikacijų, siuvimo, odos, maisto (cukraus, aliejaus) pramonė. Audimo, odos, lakuotų, medžio, metalo, keramikos dirbinių dailieji amatai (didžiausi centrai – Čanderi ir Mahešvaras). Ūkio svarbiausia šaka – žemės ūkis, jame dirba apie 70 % Madhja Pradešo gyventojų. Auginama kviečiai, soros, sorgai, ryžiai, pupiniai augalai, cukranendrės, arachiai, sojos, sezamai, vilnamedžiai, linai. Veisiama daugiausia galvijai (ir buivolai). Kalnuose kertami vertingų rūšių medžiai (tikmedžiai, santalai). Per Madhja Pradešą eina Delio–Bombėjaus ir Varanasi–Bangalore’o geležinkeliai ir plentai. Bhopalio, Indauro, Gvalijaro, Džabalpuro ir Khadžuraho oro uostai. Turizmas (svarbiausi centrai – Khadžuraho, Sančai, Gvalijaras).
Istorija
Senovės laikais ir viduriniais amžiais Madhja Pradešo teritorija priklausė Maurjų, Guptų, Didžiųjų Mogolų, Marathų ir kitoms valstybėms. 19 a. pirmoje pusėje užkariautas britų; vadintas Centrinėmis Provincijomis ir Beraru. 1956, priėmus valstijų pertvarkymo aktą, iš kelių buvusių valstijų sudaryta Madhja Pradešo valstija.